Pirmasis žurnalo „Kultūros barai“ numeris išleistas dar 1965 m. Tačiau dabar ištikimiausi jo skaitytojai lieka nusivylę, mat parduotuvėse žurnalo nėra, o bibliotekose – tik seni leidinio numeriai.

„Pasidomėjome būtent šių metų sausio mėnesio skaitomumu, tai šį mėnesį buvo 34 šio leidinio užsakymai. Manyčiau, kad (skaitomumas) yra gana didelis, nes šiaip dažnai užsako šitą leidinį“, – teigė Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovė Aušra Vaškevičienė.

„Kultūros barai“ buvo priversti užsidaryti pritrūkus piniginės paramos. Redakcijoje žodynai, žurnalai ir knygos apie kultūrą jau visą mėnesį dulka nejudinami.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš dirbu šiame žurnale nuo 1999 m. Bus bemaž ketvirtis amžiaus ir esu dalyvavęs daugybėje pašnekesių ir Kultūros ministerijoje, ir kitose institucijose, ir fonduose, ir prezidentūroje. Būdavo situacijų, bet ši situacija, matote, gal pati dramatiškiausia“, – sakė vienas „Kultūros barų“ rengėjų Almantas Samalavičius.

Be šio leidinio, finansavimas, kurį skirti turėjo Medijų rėmimo fondas, nepasiekė ir dar dešimties kultūrinių leidinių. Konkurso pinigams gauti kultūrininkai laukė jau prieš gerą pusmetį. Šiemet pinigų fonde yra kone dvigubai nei pernai – 6,5 mln. eurų. Tačiau problemų kilo ne dėl pinigų trūkumo, o dėl laiko, mat Medijų taryba ir Medijų fondas veikia dar tik pusantro mėnesio.

„Taip, tai šiek tiek užtrunka, nes tai yra demokratija, nepamirškime, kad mes esame demokratinėje valstybėje ir yra teisinių dalykų. [...] mes galime sėsti kartu, tartis ir atrasti kompromisų“, – situaciją pakomentavo pats Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius.

Tačiau kai kurie kultūros atstovai tikina, kad kompromisų su politikais ieškojimas – beprasmis.

„Kultūrą sudėtingiau suvokti. Ją reikia išmanyti. Bėda, kad mūsų politikams trūksta kultūros, o kultūros žmonėms – politiškumo. Dėl to galbūt nevyksta tas dialogas“, – svarstė teatro režisierius Oskaras Koršunovas.

Vis dėlto, „Kultūros barai“ viliasi, kad finansavimas juos pasieks pavasario viduryje.

Kol kas ministerija turi laikiną sprendimą. „Mes tą pagalbos ranką ištiesime per viešuosius pirkimus pirkdami reklaminį plotą šiuose leidiniuose kultūrinei informacijai“, – įvardijo jį kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Toks sprendimas kainuos iki 10 tūkst. eurų. Tačiau, kad šios sumos pakaktų išsilaikyti – leidykla nė nesvajoja, tad ir ateitis išlieka miglota. Jau ir sausio mėnesio numerį žurnalo redaktorė leis iš savų pinigų.

„Mes įvertinsime ministerijos pasiūlymus, susiskaičiuosime, ką mes galime daryti, ir mes tikrai nenorėtume užsidaryti, bet tai priklausys nuo aplinkybių sumos“, – teigė A. Samalavičius.

Tačiau Kultūros ministerija nė neslepia, kad ši parama skirta ne išsilaikyti rinkoje, o tik padengti būtiniausius leidyklos kaštus. Esą padės projektinis finansavimas.

„Matydami situaciją ir suprasdami, kad tai yra pirmasis Medijų rėmimo fondo kvietimas, mes po diskusijos pabandysime sutrumpinti priėmimo laiką kiek galima labiau“, – tikino kultūros viceministras.

Tokios situacijos nebus.

Tik kiti kultūros atstovai sako, kad tokia situacija Lietuvoje dažna, mat kultūra valdininkams esą trečiaeilis dalykas. Tą jaučia ne tik leidėjai, bet ir aktoriai, režisieriai.

„Man atrodo, tiesiog ateina pabaiga, nes iš Kultūros tarybos fondo teatras pastatymui gali gauti tiek pinigų, kad iš esmės negali realizuoti jokio rimto pastatymo“, – sakė O. Koršunovas.

Tačiau Medijų fondas žada, kad ateityje pinigų kultūrininkams nepritrūks. „Tokios situacijos nebus“, – ramino Medijų rėmimo fondo direktorius.

Kitą savaitę Medijų rėmimo taryba žada paskelbti konkurso taisykles, o vasario pabaigoje skelbti ir patį konkursą. Tada kultūros atstovai, tokie kaip „Kultūros barai“, turės galimybę prašyti valstybės finansavimo.