„Vertinu labai pozityviai. Bendrai matau, kad Vilniaus miesto savivaldybė labai investuoja į kalbų ugdymą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

„Tai, kad siūlomos tos kalbos, kurių ir reikia tiems patiems Lietuvos gyventojams, tai man atrodo yra tik sveikintina, nes vis dar matome, kad kliūtis rinktis kitas kalbas yra ta, kad nėra tų kalbų pasirinkimo“, – pridūrė G. Jakštas.

Taip ministras sureagavo praėjusią savaitę sostinės vicemerui Arūnui Šileriui paskelbus apie savivaldybės planus nuo rugsėjo  šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos.

Anot ministro, pernai rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą rinkosi apie 70 proc. moksleivių, o šįmet – 50 procentų. Tuo metu ispanų kalbos pasirinkimas išaugo – jei prieš ketverius metus ją rinkosi vos kelios dešimtys mokinių, tai dabar tokių yra apie pusė tūkstančio.

„(Pasirinkusiųjų – BNS) vokiečių kalbą buvo 21 proc., dabar jau 30 proc. – per vienus metus toks pokytis. Augo ir prancūzų kalbos pasirinkimas“, – kalbėjo G. Jakštas.

„Problema, aišku, yra sugebėti mums užtikrinti pakankamai mokytojų“, – sakė jis.

Problema, aišku, yra sugebėti mums užtikrinti pakankamai mokytojų.

G. Jakštas teigė, kad ministerija neketina nurodyti visoje Lietuvoje panaikinti rusų kalbos pasirinkimą nuo šeštos klasės.

„Tai, kas vyksta natūraliai, yra toks tempas, kuris vargu ar galėtų būti didesnis net priėmus kažkokius sprendimus iš viršaus“, – sakė ministras.

A. Šileris portalui LRT teigė, kad būsimiems šeštokams bus siūlomos prancūzų, vokiečių, taip pat ispanų kalbos. Jos, kaip antrosios užsienio kalbos, šiuo metu sostinėje mokosi beveik 200 vaikų.

Vicemeras sakė, kad miesto biudžete šiam pokyčiui ir kitoms veikloms, susijusioms su Europos Sąjungos kalbų pasirinkimo auginimu, suplanuota 1 mln. eurų suma.