Tvyro keistas kvapas

Į „Karštą telefoną“ paskambinę klaipėdiečiai nuolat dalijasi savo istorijomis. Kai kurie gyvena slegiami problemų ir bijo kur nors kreiptis.

Viena opiausių problemų – narkotikų, ypač vadinamosios žolės, vartojimas butuose. Šilutės plente gyvenanti Rasa tikino, kad žino, iš kurio buto sklinda „žolės“ kvapas.

„Mano butas – trečiame aukšte, o įtariamas „žolininkas“ gyvena prie pat manęs, tame pačiame aukšte. Kvapas tik įėjus į laiptinę – lyg prakaito, neįmanoma kvėpuoti. Net ir žiemą gyvename atsidarę laiptinės duris arba langus. Žinau, kuris tai kaimynas, tačiau kreiptis į policiją bijau. O jeigu pagalvos, kad tai aš jį įskundžiau? Juk galiu nukentėti“, – baiminosi Rasa.

Anot klaipėdietės, kadangi būstuose yra bendra ventiliacija, kartais „žolės“ kvapas pasiekia ir buto patalpas.

Su panašia situacija susidūrė ir dar viena klaipėdietė, gyvenanti Rumpiškės kvartale. Irena pasakojo, kad į kvartalą atsikraustė įtartini tipai.

„Trys jaunuoliai, gal studentai, turbūt kasdien vartoja „žolę“. Tikrai iš jų buto sklinda tas baisus kvapas, nes kol jų nebuvo, nebuvo ir šios problemos“, – trumpai pasidalijo Irena.

Pareigūnai siūlo įtarus, kad gali būti vykdomas bet koks teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, skambinti 112 arba policijos pasitikėjimo linija.

Metodai: kartais kaimynai problemas siekia spręsti nuolat pykdamiesi ir piktai aiškindamiesi tarpusavyje. / „Shutterstock“ nuotr.

Matė, kaip išnešė lavoną

Debreceno kvartale gyvenanti Laima buvo atsidūrusi itin nemalonioje situacijoje.

„Kai išsikraustė mano kaimynai, netrukus atsikraustė nauji. Mane pradėjo nervinti, kad jie savo buto durų rankena nuolatos atsitrenkdavo į mano duris. Vieną dieną neiškentusi nutariau pas juos nueiti ir paprašyti, kad taip nebedarytų. Tačiau pažvelgusi pro durų skylutę nustebau pamačiusi vaizdą – žmonės iš to buto išnešė lavoną“, – pasakojo Laima.

Manoma, kad bute buvo apsigyvenę narkomanai.

Duris užantspaudavę pareigūnai paliko tame bute atidarytus langus. Kadangi daugiau niekas į butą neatsikraustė, langai taip ir liko atidaryti maždaug mėnesį, iki šių metų sausio pabaigos.

„Mano bute, ypač darbo kambaryje, kiekvieną dieną darėsi vis šalčiau. Apsigaubdavau visais turimais drabužiais ir vis tiek būdavo labai šalta. Nežinojau, kur kreiptis, tad nutariau paskambinti pareigūnams ir paprašyti, kad atvyktų ir uždarytų tuos langus. Jie taip ir padarė“, – kalbėjo Laima.

Pribloškė auklėjimo metodai

Statybininkų prospekte gyvenančiai klaipėdietei Jelenai kelia nerimą viena kaimynystėje esanti šeima. Moteris dažnai girdi, kaip kaimynas rėkia ant savo mažučių vaikų.

„Žinote, kokie visi dabar jautrūs vaikų tema. Bet man vis tiek atrodo keista, kad subrendęs žmogus nevaldo emocijų ir jas išlieja ant savo dvejų metukų amžiaus vaikų. Jis turbūt nepagalvoja, kokį didelį stresą jiems kelia. Nesinori konfliktuoti su kaimynu, kištis į auklėjimo metodus ar kviesti vaikų teisių darbuotojus, tad kaip pasielgti?“ – svarstė Jelena.

Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai kaimynams girdint mušami vaikai ar sutuoktinis. Būta ir tragiškų nutikimų, kai dėl patirtų smūgių žmonės mirė.

Praėjusių metų lapkritį Laukininkų gatvėje 25-erių vyras išmetė savo kūdikį pro pirmo aukšto langą. Dėl patirtų sužalojimų kūdikis mirė.

Ar kaimynai galėjo užkirsti kelią šiai nelaimei, kviesdami pagalbą ar kitaip reaguodami, dabar galima tik spėlioti.

Konfliktus sprendžia riksmu

„Nuolatinis šaukimas ant vaiko sukelia baimę, nerimą ir stresą, mažina vaiko pasitikėjimą savimi ir tėvais, vaikas ilgainiui gali patirti emocinį apleistumą. Ilgalaikis patiriamas stresas ir baimė gali pakenkti vaiko raidai, asmenybės formavimuisi, sukelti sveikatos problemų, sutrikdyti kasdienę rutiną, sukelti stiprias emocijas“, – paaiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė.

Pasak jos, vaikas, turėdamas tokį pavyzdį, vėliau pats gali imti konfliktus spręsti rėkimu ir agresija.

„Jeigu aplinkiniams kyla įtarimų, kad šeima gali patirti sunkumų, svarbu nelikti abejingiems ir reaguoti. Pirmiausia rekomenduojame pasikalbėti su pačiais tėvais, pasidomėti, ar jų šeimoje viskas gerai, pasiūlyti pagalbą, patarti, o jeigu reikia, nukreipti ir palydėti pas specialistus, kurie yra pasirengę padėti“, – priminė G. Noliūtė.

Girdi, kas vyksta tualete

Klaipėdiečius erzina ir kaimynų skleidžiami pavieniai garsai, ir per garsiai leidžiama muzika ar remonto triukšmas.

„Gyvenu Minijos gatvėje ketvirtame aukšte ir labai gerai girdžiu, kada kam paskambina, kada ateina žinutė, net kada žmogus nueina į tualetą ar ką kalba su savo šeimos nariais“, – tikino Žvejybos uosto kvartale gyvenantis Raimondas.

Gyvenkite savo gyvenimą ir stenkitės, kad jis būtų kuo geresnis.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos ir kontrolės poskyrio vedėjo Lino Lapinsko teigimu, dėl pranešimų apie triukšmingus remonto darbus, vykdomus draudžiamu laiku (nuo 19 iki 9 val., savaitgaliais, švenčių dienomis), ir dėl iš pasilinksminimo vietų sklindančio triukšmo organizuojami patikrinimai. Užfiksavus pažeidimus taikomos nuobaudos.

„Jei patikrinimų metu pažeidimai nebūna užfiksuojami, su asmenimis, dėl kurių veiksmų skundžiamasi, vis vien bendraujama, jie prevenciškai įspėjami“, – tikino L. Lapinskas.

Anot jo, per praėjusius metus gauta apie 40 pranešimų dėl įvairaus triukšmo – keliamo kaimynų, triukšmo dėl statybų, remonto darbų ar sklindančio iš barų, kavinių.

Ūbauja per rungtynes

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų duomenimis, nuo 2024 m. sausio 1 d. Klaipėdoje gauta jau per 300 pranešimų dėl įvairių viešosios tvarkos pažeidimų, dalis jų – dėl įvairaus triukšmo, konfliktų gyvenamosiose patalpose.

Pasak pareigūnų, ne visi gauti pranešimai pasitvirtina. Kartais į įvykio vietą atvykus pareigūnams iš buto sklidusi muzika jau būna išjungta. Būna ir tokių atvejų, kai į tą patį objektą tenka važiuoti keliskart per naktį.

„Pasitaiko nusiskundimų, kad, pavyzdžiui, krepšinį žaidžiantis jaunimas šūkauja per garsiai ar kaimynas leidžia pareiškėją erzinančius, į karvelių ūbavimą panašius garsus“, – pasakojo Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos skyriaus specialistės.

Bauda – iki 400 eurų

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 straipsnis numato atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose.

Šis pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo 200 iki 300 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 400 eurų.

Gediminas Navaitis / G. Bartuškos nuotr.

Šunys loja visą dieną

Klaipėdiečiai į savivaldybę skundus rašo dėl per garsiai lojančių šunų.

Dažnai būna, kad keturkojai loja, kai jų šeimininkai išeina į darbą, tad garbaus amžiaus gyventojai, likę namuose, priversti beveik iki vakaro klausytis šunų lojimo.

„Per praėjusius metus gauta daugiau nei 20 pranešimų apie gyvūnų (dažniausiai – šunų) keliamą triukšmą. Visais atvejais bendraujama su gyvūnų laikytojais, jie įspėjami imtis atitinkamų priemonių, dažniausiai laikytojai randa būdų problemai išspręsti, kai kuriais atvejais skundai nepasitvirtina“, – teigė L. Lapinskas.

Rūkymo balkonuose ir butuose problema mažėja. Pasak L. Lapinsko, 2023-aisiais buvo gauta keletas skundų, vienu atveju pradėta administracinė teisena. Lyginant su 2021 ir 2022 m.,  skundų dėl rūkymo gauta žymiai mažiau.

Barniais įprasmina gyvenimą

Dėl kaimynų į psichologus žmonės kreipiasi ne itin dažnai, tačiau tokių atvejų pasitaiko.

Pasak psichologo Gedimino Navaičio, kartais kaimynai konfliktuoja tarpusavyje dėl neaiškių priežasčių.

„Dažnai pasitaiko, kad tiesiog tuščią gyvenimą įprasmina nuolatiniais barniais, konfliktais su aplinkiniais, begaliniu skundų rašymu ir panašiais dalykais“, – pastebėjo G. Navaitis.

Psichologas siūlo žmonėms, kurie labiausiai nervina, padaryti ką nors gero, tada neliks priežasčių konfliktuoti.

„Gyvenkite savo gyvenimą ir stenkitės, kad jis būtų kuo geresnis. Tada kils mažiau noro tobulinti aplinkinių gyvenimus“, – akcentavo G. Navaitis.