„Aiškūs planai, kokių infrastruktūrinių objektų reikia. Viskas dėliojama etapais. (...) Po vieną mokyklą didžiuosiuose miestuose ir po vieną darželį“, – trečiadienį žurnalistams sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, ugdymo proceso užtikrinimu pasirūpintų patys vokiečiai, jiems reikia tik pastatų.

NSGK trečiadienį išklausė naujausią informaciją, kaip vyksta karinės ir socialinės infrastruktūros parengimas priimti Vokietijos kariuomenės brigadą.

Pasak L. Kasčiūno, 2027 metais Lietuvoje turėtų būti dislokuota pilna brigada – apie 5 tūkst. karių ir tarnautojų – su visišku operaciniu pajėgumu, atsargomis.

Jo teigimu, planuojama, kad apie 80 proc. Vokietijos karių įsikurs Vilniuje arba prie jo, šalia Rūdninkų, 20 proc. – Kauno regione.

Kol kas būsto kariams bus ieškoma rinkoje, bet neatmetama galimybė, jog reikės ir pastatyti specialiai jiems skirtų būstų.

NSGK pirmininkas tvirtino, kad nėra bėdų ir Vokietijoje renkant karius, kurie vyktų į Lietuvą.

Bundesveras viliasi, kad Lietuvoje planuojamą dislokuoti brigadą pavyks užpildyti savo noru atvykti pasiryžusiais kariais.

Manau, galima sakyti, kad procesas yra negrįžtamas.

„Pirmas elementas, dalis jų atvyks jau šiais metais“, – sakė L. Kasčiūnas.

Šiemet taip pat planuojama pasirašyti tarpvalstybinę sutartį, numatant socialines garantijas, teisinį Vokietijos piliečių statusą Lietuvoje.

„Manau, galima sakyti, kad procesas yra negrįžtamas“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Taip siekiama sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.

Gruodį Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai Vilniuje pasirašė veiksmų planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo. Jame numatyta, kad 2025–2026 metais vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas į Lietuvą. Brigada Lietuvoje turėtų įsikurti iki 2027-ųjų.