Tuo metu projekto iniciatoriai sako, kad LKP būtina įvertinti kaip nusikalstamą organizaciją, nes taip jau pasielgta su kitomis Sovietų Sąjungos struktūromis, tokiomis kaip KGB ar NKVD.

„Didelės prasmės šitame įstatyme, kuris ne kartą teiktas, ne kartą apie jį diskutuota, nematau“, – Seime žurnalistams antradienį teigė parlamento pirmininkė.

Seimui antradienį ketinama pateikti svarstyti įstatymo projektą dėl LKP pripažinimo nusikalstama organizacija.

Anot projekto, į prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, merus kandidatuojantys buvę Komunistų partijos ir komjaunimo veikėjai turėtų šį biografijos faktą nurodyti anketose.

„Dėl privalomumo nurodyti VRK anketose – mano nuomonė visada buvo, kad nebūtina tokius dalykus reguliuoti įstatymu, kaip mes ne kartą įsitikinome, svarbius rinkėjams biografijos faktus verta nurodyti savanoriškai, nes anksčiau ar vėliau jie paaiškėja“, – teigė Seimo pirmininkė.

„Didelės prasmės tam įpareigojimui nematau“, – pridūrė ji.

Ragina juridiškai įvertinti

Vienas iš projekto iniciatorių Audronius Ažubalis teigė, įstatymo projektas nėra nukreiptas prieš atskirus Lietuvos komunistų partijos narius, siekis yra LKP juridiškai įvertinti kaip nusikalstamą organizaciją ir jos vadovus.

Tada kyla klausimas, kas čia valdė, kas mus okupavo? Ar tik ateiviai iš Rytų, ar ir saviškiai? Jeigu norime būti sąžiningi prieš savo vaikus ir anūkus, turime pasakyti.

„Tada kyla klausimas, kas čia valdė, kas mus okupavo? Ar tik ateiviai iš Rytų, ar ir saviškiai?. Jeigu norime būti sąžiningi prieš savo vaikus ir anūkus, turime pasakyti“,– teigė A. Ažubalis.

Kitas projekto autorius, naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad projektas reikalingas dėl istorinio teisingumo.

„Esame pasmerkę ir nusikalstamomis struktūromis pripažinę KGB, NKVD, MGB ir kitas, bet Komunistų partija, kuri vadovavo šitoms struktūroms, yra nelegali Lietuvoje, bet nė viename teisės akte nėra pasakyta, kad tai nusikalstama organizacija, ir tą reikia padaryti“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Siejo su rinkimais

Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sakė, kad socialdemokratai nepalaikys šio projekto.

„Argumentai paprasti: mes matome kaip dar vieną desperatišką konservatorių bandymą konsoliduoti savo rinkėjus ir tai daryti tuo metu, kai vyksta rinkimai, yra netinkamas laikas“, – teigė R. Budbergytė.

Ji ragino valdančiuosius konservatorius labiau susirūpinti dešiniuoju radikalizmu.

„Gal reikėtų konservatoriams pagalvoti geriau apie dešiniuosius radikalus, kad šitas užkratas neplistų pas mus“, – sakė socialdemokratė.

LKP priklausęs konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad skeptiškai žiūri frakcijos kolegų iniciatyvą.

„Ir aš buvau toje partijoje, skeptiškai žiūriu, netgi truputį šaipyčiausi, kad praėjus 34 metams pradėti vertinti“, – sakė parlamentaras.

Jis teigė, kad pažiūrėjus į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, „keturi penktadaliai gerai paskaičiavus – komuniagos“.

Kartą iš darbotvarkės išbrauktas

Šis projektas į plenarinių posėdžių darbotvarkę buvo įtrauktas pernai liepą, paskutinę pratęstos pavasario sesijos dieną, tačiau tvirtinant posėdžio darbotvarkę Socialdemokratų partijos frakcijos prašymu iš jos išbrauktas.

Tuomet teigta, kad projektas pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatas, lygiateisiškumo principą.

Pagal grupės konservatorių parengtą įstatymo projektą, LKP būtų pripažinta nusikalstama struktūra, kuri 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais sovietų okupuotoje Lietuvoje įtvirtino diktatūrą ir yra atsakinga už okupacinės valdžios vykdytą piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, prievartinę kolektyvizaciją.

Be kandidatų rinkimuose, apie buvusias pareigas Lietuvos komunistų partijoje ar komjaunime privalėtų deklaruoti ir kandidatai į diplomatinę tarnybą, valstybės tarnybą ar asmenys, skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje.

Pernai spalį Seimui papildžius Rinkimų kodeksą, visi kandidatai, dalyvaujantys įvairiuose rinkimuose, jau privalo nurodyti buvusią narystę politinėse organizacijose, narystės laikotarpį. Tokiu būdu reikės deklaruoti ir buvimą komunistu.

2017 metų birželį Seimas yra priėmęs rezoliuciją, kad Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) padalinio Lietuvoje – Lietuvos komunistų partijos – veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių, organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Joje Vyriausybė paraginta kuo skubiau parengti įstatymą, kuris LKP pripažintų nusikalstama organizacija.

Pernai gegužę Seimas priėmė dar vieną rezoliuciją, kuria LKP pripažino atsakinga už trėmimus, gyventojų kankinimą, naikinimą, deportacijas, pabrėžė sąsajas su šiuo metu Rusijos vykdomais genocido nusikaltimais Ukrainoje.

Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais ji uždrausta.

1989 metų gruodžio 20 dieną XX suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP, o po metų pakeitė pavadinimą, pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 1990–1991 metais Lietuvoje veikė ir su šiuo atsiskyrimu nesutikusi Lietuvos komunistų partija ant SSKP platformos, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus.