Tačiau Austrijos veto reiškia, kad naujasis statusas nebus taikomas sausumos maršrutams, nes Viena išreiškė susirūpinimą dėl galimo prieglobsčio prašytojų antplūdžio.

Nepaisant dalinės narystės, abiejų šalių oro ir jūrų sienų kontrolės panaikinimas turi didelę simbolinę reikšmę.

Anot užsienio politikos analitiko Stefano Popescu (Stefano Popesko), Bulgarijai ir Rumunijai priėmimas į Šengeno erdvę yra svarbus momentas, simbolizuojantis „orumo ir priklausymo Europos Sąjungai klausimą“.

„Bet kuris rumunas, kuriam teko eiti atskiru taku nuo kitų Europos piliečių, jautėsi esąs traktuojamas kitaip“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Tai didelė sėkmė abiem šalims ir istorinis momentas Šengeno erdvei – didžiausiai laisvo judėjimo erdvei pasaulyje, – šeštadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). – Kartu kuriame stipresnę ir vieningesnę Europą visiems mūsų piliečiams.“

Sekmadienį prisijungus Bulgarijai ir Rumunijai, Šengeno erdvę sudarys 29 narės – 25 iš 27 ES valstybių narių, taip pat Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Bulgarija ir Rumunija tikisi iki metų pabaigos visiškai integruotis į Šengeno erdvę, tačiau Austrija kol kas nusileido tik oro ir jūrų maršrutų atžvilgiu.

Kol vieni turi pagrindo džiaugtis, sunkvežimių vairuotojai, susiduriantys su nesibaigiančiomis eilėmis prie sienų su kaimyninėmis Europos šalimis, jaučiasi palikti nuošalyje.

Bukareštas ir Sofija pareiškė, kad kelio atgal nebus.

„Nėra abejonių, kad šis procesas yra negrįžtamas“, – šį mėnesį sakė Rumunijos vidaus reikalų ministras Catalinas Predoiu Catalinas Predoiu (Ketelinas Predoju) ir pridūrė, kad jis „turi būti užbaigtas iki 2024 metų, išplečiant iki sausumos sienų“.