Tačiau kiti analitikai sako, jog dviejų mėnesių duomenų dar nepakanka tokiam vertinimui. 

Pasak Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, nepaisant geresnių vasario rodiklių, išlieka rizika, kad iš pagrindinio mokesčio šiemet bus surinkta mažiau nei suplanuota maždaug 6,65 mlrd. eurų suma.

„Tikrai buvo ir dar toks nerimas yra, kad galime neįvykdyti planuotų pajamų augimo biudžete tempų, kurie numatyti. Aišku, vasaris atrodo geriau nei sausis, tačiau kol kas tas nerimas išlieka“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Finansų ministerija antradienį pranešė, kad sausį-vasarį iš PVM surinkta 1,2 mlrd. eurų pajamų – 7,3 proc. (94,3 mln. eurų) mažiau nei pernai. Sausį biudžeto įplaukos iš PVM buvo 10,6 proc. mažesnės nei pernai sausį, o vasarį atotrūkis sumažėjo iki 1,7 proc.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad dviejų mėnesių duomenų dar nepakanka norint įvertinti, ar visų metų PVM planas gali būti įvykdytas.

„Iš pirmų dviejų mėnesių tikrai nespręsčiau, nedaryčiau išvadų. Greičiausiai matysime besikeičiančią situaciją – yra šansų, kad į gerąją pusę. Kažkokias išvadas daryti dar gana anksti“, – sakė M. Dubnikovas.

Anot jo, aiškiau prognozuoti bus galima antroje metų pusėje. 

Eksperto teigimu, praėję metai buvo išskirtiniai, nes biudžeto įplaukos buvo didesnės dėl vyravusios didelės infliacijos.

„Faktas, kad šį biudžetą nebus lengva įgyvendinti, kaip praėjusių metų, kai biudžetas ypatingai stipriai pildėsi infliaciniais pinigais. Matėme milijardines lėšas, ateinančias dėl infliacijos ir papildomai surenkamo mokesčio. Dabar šio efekto neturime ir surinkimas bus sudėtingesnis“, – aiškino M. Dubnikovas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, šiemet valstybės pajamos iš PVM sumenko dėl atslūgusios infliacijos, smukusio namų ūkių vartojimo.

„Sausis kėlė didelį nerimą, nes iš tikrųjų pernai buvo didžiulė infliacinių pinigų banga, kuri prisidėjo prie tų pajamų rodiklių. Ir šiemet, kuomet infliacija atsitraukė, atitinkamai padidėjo nerimas, kad nebeliko infliacinių pajamų. Taip pat, kaip matome, realia apimtimi vartojimas reikšmingai nedidėja“, – kalbėjo analitikė.

„Iš principo kai (vartojimo – BNS) augimo nėra ir kainos neauga, tai (valstybės – BNS) pajamos nelabai turi iš ko didėti“, – pridūrė ji.

Analitikė sakė, kad pirmąjį metų pusmetį įgyvendinti biudžeto pajamų surinkimo planą bus sudėtinga: „Matyt, reiks laukti,  kol atsigaus į išorę orientuotos ekonominės veiklos.“

M. Dubnikovo teigimu, mažesnių PVM įplaukų buvo galima tikėtis pirmiausia dėl šiemet, palyginti su 2023-iųjų pradžia, gerokai atpigusių energetinių išteklių, mažesnio vartojimo.

Nemano, kad didesnės GPM pajamos atsvers netektis dėl PVM

Finansų ministerijos duomenimis, iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sausį ir vasarį valstybė surinko 805 mln. eurų, arba 13,3 proc. (94,3 mln. eurų) daugiau nei pernai. Anot ministerijos, augimą nulėmė išaugęs užimtų gyventojų skaičius ir darbo užmokestis.

Valstybės kontrolė praėjusią savaitę užsiminė, kad galimas mažesnes biudžeto pajamas iš PVM, taip pat ir pelno mokesčio šiemet galėtų kompensuoti didesnės įplaukos iš GPM. Institucija šiemet prognozuoja spartų gyventojų perkamosios galios augimą.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, PVM įtaka bendroms valdžios pajamoms yra gerokai didesnė nei GPM, be to, kol kas nėra aišku, ar iš tikrųjų išsipildys pozityvios darbo užmokesčio bei užimtųjų skaičiaus prognozės.

„Kad ir toliau taip sparčiai didės užimtųjų skaičius, kaip pernai, dar drąsiai teigti niekas negalėtų, nes matome, kad yra tam tikrų rizikų privačiame sektoriuje, ypač dėl darbuotojų skaičiaus, dėl tam tikrų sektorių, atskirų pramonės šakų“, – tikino analitikė.

„Kad (GPM pajamų augimas – BNS) kompensuos praradimus dėl su vartojimu susijusių mokestinių pajamų garantijų, matyt, nieks negalėtų duoti, nes yra dar tikrai daug neapibrėžtumų dėl darbo rinkos rodiklių tvarumo ir kitų momentų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Tuo metu M. Dubnikovas sutiko, kad augančios GPM įplaukos galėtų sušvelninti galimai sumažėsiančią PVM įtaką viešiesiems finansams, tačiau priklausys nuo to, kiek pajamų iš PVM valstybei pavyks surinkti.

„Panašėja į tai, kad vis tik gyventojų pajamos didėja ir taip pat auga GPM surinkimas. Tas augimas yra reikšmingas. Ar kompensuos PVM, priklausys nuo to, kiek PVM bus surinkta, nes šis mokestis yra pagrindinis“, – teigė analitikas.

Finansų ministerijos duomenimis, valstybės ir savivaldybių biudžetai per du šių metų mėnesius gavo 2,7 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 3,5 proc. (92,7 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku.

Vien valstybės biudžetas šiemet gavo 2,15 mlrd. eurų pajamų – 0,8 proc. (17,4 mln. eurų) daugiau. Tačiau pajamų iš mokesčių įplaukė 3,5 proc. (71,6 mln. eurų) mažiau – 1,99 mlrd. eurų.

„Bendras surinkimas nėra blogas, matosi, kad kitos pajamos kompensuoja (netektis dėl PVM – BNS)“, – bendras sausio-vasario valstybės įplaukas komentavo M. Dubnikovas.

Autorius Lukas Juozapaitis

Redaktorė Roma Pakėnienė