„Esami vertinami kaip bene didžiausią pajamų nelygybę Europos Sąjungoje turinti valstybė (...) Lietuvos ekonomikai reikalingas esminis postūmis, didinant produktyvumą. Esami skirtumai vis dar išlieka ženkliai per dideli, kad jie įgalintų aukštus gyventojų atlyginimus“, – Seimo Ekonomikos komiteto Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo pakomitečio posėdyje pirmadienį pristatydamas Lietuvos ekonomikos vystymąsi kalbėjo „Investuok Lietuvoje strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.

Anot „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovo Mariaus Stasiukaičio, šalių produktyvumo rodiklis nustatomas pagal Europos Komisijos (EK) skaičiuojamą pertvarkos pažangos indeksą. Juo vertinama, kaip dešimties metų laikotarpiu valstybėms sekasi vystyti ekonomiką. Pasak M. Stasiukaičio, šis rodiklis Lietuvoje yra „santykinai žemas“ ir tarp prasčiausių ES.

„(Vertinama – ELTA) per platesnius, ne vien tik BVP požymius. Pavyzdžiui, pagal tai, kiek skiriama išlaidų inovacijoms, taip pat vertinama ir socialinė dimensija – kaip atrodo pajamų nelygybės rodikliai, kaip atrodo regioninė nelygybė. Vertinama aplinkosaugos dimensija – kiek resursų sunaudojama tam augimui generuoti, taip pat valdysenos dalykai, kas susiję su korupcija ir saugumu“, – vardino M. Stasiukaitis.

„Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, nė vieno Lietuvos regiono bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui nesiekia net neturtingiausių Šiaurės šalių regionų lygio.

 

Jo teigimu, buvome įvertinti prasčiausiai tarp Baltijos šalių, pagal pajamų nelygybę atsiliekame ir nuo Lenkijos, Šiaurės šalių. Šių šalių rodikliams, pasak M. Stasiukaičio, reikėtų stengtis prilygti ir Lietuvai.

Pagal rodiklius nuo Suomijos, Švedijos, Danijos šiuo metu atsiliekame ne tik darbo užmokesčiu, bet ir inovacijų, žalumo skatinimu, Lietuvos gyventojai mažiau pasitiki valstybės institucijomis.

„Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, nė vieno Lietuvos regiono bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui nesiekia net neturtingiausių Šiaurės šalių regionų lygio.

„EBPO duomenimis, Vilniaus apskrityje 2010 metais buvo 29 tūkst. JAV dolerių BVP vienam gyventojui sukurta, kai Švedijos neturtingiausiam regione (...) tas sukuriamas BVP buvo 38 tūkst. JAV dolerių“, – pabrėžė M. Stasiukaitis.

Norėdama iki 2050 metų pasivyti Šiaurės šalių atlyginimų lygį, turėti pakankamai lėšų finansuoti švietimą, gynybą ir kitas šaliai svarbias sritis, Lietuva, jo teigimu, turėtų savo ekonominio produktyvumo lygį auginti apie 3,8 proc. per metus, kai dabar jis auga apie 2 proc.

Tai, anot M. Stasiukaičio, leistų 2050 metais turėti 63 mlrd. eurų didesnį BVP.

Auginti produktyvumą, „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, Lietuva turėtų didindama aukštųjų technologijų sektoriuje dirbančiųjų skaičių, startuolių kūrimąsi, vystydama pramonę regionuose, investuodama į pažangios gamybos investicijas, skatindama atsinaujinančios energetikos pramonę.

Tiesa, pasak M. Stasiukaičio, didžiausius iššūkius siekiant vystyti pramonę kelia nepakankamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, apsunkinta prieiga prie kapitalo, aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas.

„Lietuva (...) praranda tuos klasikinius konkurencinius pranašumus, tokius kaip žema darbo jėgos kaina, nebegalime tuo pasigirti, maži mokesčiai – kai kuriais aspektais juos dar turim, bet įsigaliojus pasauliniam pelno mokesčio tarifui, suvienodinimui jo, tai mes vargiai galime pasiūlyti tuos lengvatinius pelno mokesčio tarifus, kurie buvo vienas pagrindinių aspektų, kuriais viliodavome tuos investuotojus“, – posėdyje teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ievos Valeškaitė.

Pasak jos, užsienio investuotojai supranta geopolitinius Lietuvos regiono iššūkius. Tačiau, anot viceministrės, tokios stambaus kapitalo įmonės kaip „Rheinmetall“ atėjimas investuotojams parodo, kad Lietuva rimtai vertina įsipareigojimus savo partnerėms ir investuotojams.