Pavogta paskyra socialiniame tinkle ir šantažas – visa tai patyrė G. Sabutytė-Alijeva. Tiesa, tuo metu garsią moterį sekė ne 100 tūkst. žmonių, o perpus mažiau. „Jaučiausi tragiškai“, – sakė G. Sabutytė-Alijeva, paklausta, kokie jausmai apėmė, kai jos paskyros socialiniuose tinkluose buvo pavogtos, o ji pati – šantažuojama. Jai grasino itin asmeniškos informacijos paviešinimu. Moteris prisipažino, kad tuomet net kreipėsi į teisėsaugą.

Nurimti, pasak G. Sabutytės-Alijevos, padėjo suvokimas, kad ji pakankamai tvirta, kad galės atlaikyti dėmesį net jei taip ir nutiktų.

Dabar G. Sabutytė-Alijeva, pamokyta kibernetinio saugumo specialistų, savo paskyras saugo. Bendraudama internete asmenine informacija nesidalina net su itin artimais žmonėmis.

Tarp jaunų žmonių netrūksta svajojančių išgarsėti socialiniuose tinkluose, tapti scenos žvaigždėmis ir uždirbti tūkstančius. Tačiau žinomumas, pasak moters, turi tamsiąją pusę, apie kurią susimąstoma retai.

Tuo tarpu kibernetinio saugumo specialistas Marius Pareščius pasakojo ne tik apie saugumą internete bet ir atvejus, kai žmonės nukenčia per neatsargumą. Į kibernetinio saugumo specialistą žmonės kreipiasi tuomet, kai susiduria su nemalonumais internete – nulaužiamos ir pavagiamos paskyros socialiniuose tinkluose, dingsta susirašinėjimai, nuotraukos, sulaukiama šantažo, persekiojimo. Suskaičiuoti garsius žmones, kuriems teko padėti, pasak M. Pareščiaus, nepakaktų ir turimų pirštų. Garsūs žmonės, pasak specialisto, itin dažnai sulaukia šantažo ne tik iš svetimų, o ir iš savo rato žmonių. Vienas svarbiausių patarimų kurį M. Pareščius visada duoda šantažo sulaukiantiems žmonėms – nebandyti išsipirkti, kitaip tariant – nemokėti pinigų už siūlomą ramybę. „Net jeigu jiems sumokėsi 5, 8, 10 ar 30 tūkst., jie visada pasilieka teisę išplatinti jums svarbią informaciją. Jie spaus jus tiek, kiek jiems reikia. Tai tokioje situacijoje nėra išeities“, – pasakojo M. Pareščius.

Kaip apsisaugoti internete? Ir ko niekada nedaryti, jei nenorite nukentėti? Jau šiandien, 20 val., gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“, per LNK.