Tyrime mokslininkų išreikšta neviltis turi būti naujas raginimas šalių lyderiams nedelsiant imtis skubių ir radikalių veiksmų nutraukti iškastinio kuro deginimą bei išsaugoti milijonų žmonių gyvybes ir pragyvenimo šaltinius, pabrėžia specialistai.

Dalis jų teigia, kad Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos iškeltas 1,5 °C tikslas kabo ant plauko, tačiau jis nėra nepasiekiamas, jei pavyks iš esmės pakeisti klimato kaitos veiksmų tempą ir mastą.

Ragina imtis radikalių ir skubių pokyčių

„The Guardian“ atliktame tyrime dalyvavo 380 mokslininkų iš 35 šalių. Duomenys buvo renkami nuo 2018 m. Visi respondentai priklauso Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijai (TKKK), kuri per 35 metus jau parengė 6 klimato kaitos ataskaitas su išsamiomis apžvalgomis bei rekomendacijomis.

Beveik 80 proc. apklaustų mokslininkų prognozuoja, kad pasaulio temperatūra, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, padidės mažiausiai 2,5 °C, o tai reiškia katastrofišką atšilimą. Beveik pusė respondentų numato mažiausiai 3 °C šilimą. Vos 6 proc. tyrimo dalyvių mano, kad klimatas šils 1,5 °C ir bus pasiekta tarptautiniu mastu Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos nustatyta riba.

„Tikslas sumažinti pasaulinį atšilimą iki 1,5 °C kabo ant plauko“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso oficialus atstovas spaudai.

„Politikos ir pramonės lyderiai turi suprasti, kad esame ant bedugnės krašto. (…). Mokslo duomenys yra aiškūs, pasaulio mokslininkų prognozės taip pat: pavojus visai žmonijai negali būti didesnis“, – priduria jis.

2021 m. vykusios JT klimato kaitos konferencijos (COP26) pirmininkas Alokas Šarma teigia, kad „The Guardian“ tyrimo rezultatai turėtų būti dar vienas raginimas vyriausybėms liautis išsisukinėti ir skubiau vykdyti klimato kaitos įsipareigojimus.

„Pasaulio lyderiai turi imtis veiksmų ir įgyvendinti gruodį klimato kaitos konferencijoje COP28 duotą pažadą atsisakyti iškastinio kuro“, – pridūrė jis.

Labiausiai nuo klimato kaitos kenčia besivystančios šalys

1,5 °C tikslą pirmiausia pasiūlė Mažųjų salų valstybių aljansas (MSVA). Jo pirmininkas Fatumanava Pa'olelei Luteru pabrėžė, kad, kylant temperatūrai, mažosios salos, kuriose jie gyvena, tiesiogine prasme skęsta.

„Dėl didelių šalių ambicijų klimato kaitos srityje stokos mūsų valstybės patiria pražūtingų nuostolių. Šis tyrimas turi būti įspėjamasis signalas pasauliui“, – sakė jis.

Mohamedas Adowas iš organizacijos „Power Shift Africa“ teigiamai vertina tai, kad ekspertai, kurie daugiausia tyrinėja klimato kaitą, dalijasi savo nuogąstavimais dėl vyriausybių neveiklumo.

„Mano šalyje Kenijoje fiksuota didžiausia per 40 metų sausra, o praėjusią savaitę šimtai žmonių žuvo per pražūtingus potvynius. Norėtume, kad šalių vadovai imtųsi veiksmų taip skubiai, kaip tai daro klimato mokslininkai“, – akcentuoja jis.

Jaunieji aktyvistai iš viso pasaulio taip pat pritaria klimato ekspertų nuogąstavimams.

„Daugiau nei 1,5 °C temperatūros kilimas reikštų mirties nuosprendį milijonams žmonių pasaulio pietuose. Jei nesiimsime neatidėliotinų veiksmų, nė vienas nebebus saugus“, – sakė Vanessa Nakate iš aktyvistų judėjimo „Rise Up Movement Uganda“.

Disha Ravi iš kito aktyvistų judėjimo „Fridays For Future India“ priminė siaubingus neseniai Indijoje kilusios karščio bangos padarinius.

„Lyderių abejingumas žudo žmones. Temperatūros kilimas daugiau nei 2,5 °C nėra neišvengiamas, tam reikia, kad valdantieji iš tikrųjų įsipareigotų imtis veiksmų“, – sako ji.

Tyrimas parodo atotrūkį tarp klimato kaitos tikslų ir veiksmų

Politikos ekspertai, ekonomistai ir verslo lyderiai į „The Guardian“ tyrimo išvadas taip pat reaguoja su nusivylimu ir raginimais skubiai imtis pokyčių.

Klimato ekonomikos specialistas Nicholas Sternas sako, kad atlikto tyrimo rezultatai yra mokslininkų žinia, kad jie nepasitiki mūsų pasaulio lyderiais imtis klimato katastrofai išvengti būtinų veiksmų.

„Valstybių lyderiams dar ne per vėlu imtis veiksmų, tačiau pokyčių mastas ir tempas turi būti didelis bei spartus“, – sakė ji.

Tarptautinės pelno nesiekiančios organizacijos, besispecializuojančios klimato ir energetikos iniciatyvose bei valdančios 500 tarptautinių įmonių tinklą „Climate Group“ vadovė Helen Clarkson sako, kad tyrimas akivaizdžiai patvirtina atotrūkį tarp klimato kaitos tikslų ir veiksmų.

Žmonių ir planetos gerovei, o ne pelnui, turi būti teikiama pirmenybė

„The Guardian“ apklausoje dalyvavę respondentai nurodė, kad didžiausia kliūtimi, trukdančia imtis veiksmų klimato srityje, yra politinės valios trūkumas bei savanaudiški įmonių interesai.

Iškastinio kuro neplatinimo sutarties iniciatyvos atstovas Harjeetas Singhas sako, kad dešimtmečius vyriausybės, ypač turtingų šalių, pirmenybę teikė iškastinio kuro pramonės interesams, o ne žmonių gerovei.

„Turime nedaug galimybių išvengti blogiausių padarinių, tačiau tam reikia skubios, permainingos politikos, kurioje žmonių ir planetos gerovei, o ne pelnui, būtų teikiama pirmenybė“, – sako jis.

„Žymiausi pasaulio mokslininkai nebeturi žodžių, kuriais galėtų apibūdinti, su kokiu ekstremaliu pavoju dėl klimato kaitos susiduriame. Politikai turi atsibusti ir šią katastrofišką grėsmę vertinti taip rimtai ir skubiai, kaip to reikia“, – teigė Jungtinės Karalystės Žaliųjų partijos parlamento narė Caroline Lucas.

ELTA primena, kad beveik visi „The Guardian“ kalbinti atmosferos, vandenynų, energetikos, žemės ūkio, ekonomikos, politikos ir kitų sričių ekspertai reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nesiimama ryžtingų veiksmų klimato kaitai mažinti.

Didžioji dalis jų numato pusiau distopinę ateitį su badu, konfliktais ir masine migracija dėl karščio bangų, gaisrų, potvynių bei audrų, kurios savo intensyvumu ir dažnumu gerokai pralenks prieš tai vykusias nelaimes.

Klimato ekspertai sako, kad jie jaučiasi beviltiškai, įsiutę ir išsigandę dėl vyriausybių nesugebėjimo imtis veiksmų, nepaisant pateiktų akivaizdžių mokslinių įrodymų.

Mokslininkai pabrėžia ir tai, kad jų darbas dešimtmečius buvo ignoruojamas, o dabar gyvename pasaulyje, kuris, kaip rodo tyrimų išvados, yra „greitkelyje į pragarą“.

Jų paklausus, kodėl milžiniško pavojaus akivaizdoje pasaulio reakcija – tokia vangi, beveik trys ketvirtadaliai respondentų kaip priežastį nurodė politinės valios stoką. 60 proc. apklaustųjų kaltino verslus, pavyzdžiui, iškastinio kuro įmones, dėl jų asmeninių savanaudiškų interesų.