„Tą bankų solidarumo mokestį, kurį mes taikome – jis pasiteisino. Jis davė papildomai finansinių išteklių pačiu reikalingiausiu metu, kuomet mums reikia priimti Vokietijos brigadą, daryti investicijas“, – žurnalistams Jonavoje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

„Galbūt jeigu mes jį pratęstume, tokių sumų (kaip už 2023 ir 2024 metus – BNS) nebegalėtume tikėtis, bet visgi tai būtų tam tikros reikšmingos sumos, kurios papildytų mūsų gynybos fondo taupyklę. Ir dėlto tikrai nenorėčiau, kad šitas pasiūlymas būtų atmestas“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėda pakartojo, kad taip pat reikia svarstyti pelno mokesčio didinimą gynybos reikmėms.

„Tai yra tvarūs šaltiniai ir tai tikrai bylotų apie tą solidarumą, kurį verslo bendruomenė išreiškė visos visuomenės atžvilgiu kalbėdama apie 4 proc. gynybai“, – kalbėjo šalies vadovas.

Seimo opozicinių frakcijų atstovai ketvirtadienį įregistravo pasiūlymą neribotam laikui pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą. [6]

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus praėjusią savaitę sakė, kad pratęsus solidarumo įnašą, už 2025-uosius, skaičiuojant pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas, jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.

LB duomenimis, šalyje veikiantys bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet jo gali būti sumokėta dar apie 220 mln. eurų. 

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.