ES tikisi, kad šis žingsnis padės surinkti apie 3 mlrd. eurų per metus ir paskirti juos Kyjivui, trečius metus kovojančiam su Maskvos invazija.

„ES Taryba patvirtino, kad sutinka panaudoti nenumatytą pelną, gautą iš Rusijos imobilizuoto turto, paremti Ukrainos karinei savigynai ir atstatymui Rusijos agresijos kontekste“, – socialiniame tinkle „X“ rašė blokui rotacijos principu pirmininkaujanti Belgija.

ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto bloke, reaguodama į Maskvos 2022 metų vasarį surengtą plataus masto invaziją į savo kaimynę.

Maždaug 90 proc. ES įšaldytų lėšų saugoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.

Pagal susitarimą, 90 proc. palūkanų bus pervesta į centrinį fondą, iš kurio finansuojami ginklai Ukrainai, o 10 proc. bus skirti Ukrainos atstatymui.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų ES planas galutinai patvirtintas, JAV ir Jungtinei Karalystei Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime ketinant daryti spaudimą dėl platesnių užmojų.

Pagal Vašingtono ir Londono sumanymą, G-7 Ukrainai suteiktų maždaug 50 mlrd. dolerių (46 mlrd. eurų) paskolą iš pelno, gauto iš visame pasaulyje laikomo įšaldyto Rusijos turto.

Jei G-7 planas bus patvirtintas, tikėtina, kad jis pakeistų ES sistemą.

Šią savaitę Italijoje vyksiančiose G-7 užsienio reikalų ministrų derybose ketinama skirti daug dėmesio šiai temai, o kitą mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime dėl plano galėtų susitarti šalių vadovai.

Šie planai svarstomi Ukrainos pajėgoms stengiantis sulaikyti Rusijos karius fronto linijoje ir nerimaujant dėl Vašingtono įsipareigojimų, jei JAV prezidentu vėl taps Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).