Kaip Eltai teigė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė, manipuliuodamas informacija apie neskaidrius rinkimų rezultatus buvęs kandidatas visuomenėje siekia sukelti nepasitikėjimą.

„Informacija apie balsavimo procesą, rinkimus ir jų rezultatus manipuliuojama visose demokratinėse valstybėse. Norėtume, kad Lietuva būtų geroji išimtis, bet kol kas ir mes susiduriame su šiais iššūkiais“, – penktadienį atsiųstame komentare nurodė I. Ramanavičienė.

Ketvirtadienį I. Vėgėlė pareiškė, kad aukštesnį nei prognozavo apklausos premjerės Ingridos Šimonytės rezultatą pirmajame prezidento rinkimų ture „galėjo nulemti rinkimų neskaidrumas“. Pasak jo, tam įtaką darė ir rinkimų laikotarpiu į Lietuvą neįleisti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.

„Lietuva, kaip ir prezidento rinkimus šiais metais organizavusi Rusija, stebėti rinkimų neįsileido ESBO atstovų, nors stebėti rinkimus Lietuvoje ESBO siūlėsi pati“, – feisbuke rašė advokatas.

Visgi I. Ramanavičienė teigimu, kvietimą tarptautiniai rinkimų ekspertai buvo gavę iš Užsienio reikalų ministerijos.

„Laikantis ilgametės praktikos, įprasta, kad valstybė siunčia oficialų kvietimą ESBO atvykti stebėti rinkimų. Mūsų žiniomis, tokį kvietimą ESBO yra gavusi iš Užsienio reikalų ministerijos“, – teigė ji.

„Paprastai rinkimus stebintys tarptautiniai rinkimų ekspertai iš ESBO nuolat nebūna rinkimų apylinkėse, kaip, pavyzdžiui, politinių partijų ar nevyriausybinių organizacijų deleguoti stebėtojai. ESBO stebėtojai bendrąja prasme vertina, ar valstybė laikosi prisiimtų reikalavimų, teikia rekomendacijas ir patarimus dėl sklandesnio rinkimų organizavimo“, – aiškino VRK atstovė.

Lietuva, kaip ir prezidento rinkimus šiais metais organizavusi Rusija, stebėti rinkimų neįsileido ESBO atstovų, nors stebėti rinkimus Lietuvoje ESBO siūlėsi pati.

Be to, I. Ramanavičienė pažymėjo, kad rinkimus stebėti ir teikti pastabas apie pažeidimus prie balsadėžių gali kiekvienas užsiregistravęs pilietis.

„Visada akcentuojame, kad labai svarbu, jog stebėtojus teiktų politinės partijos, komitetai, save keliantys kandidatai, visuomeninės organizacijos – kuo įvairesnė visuomenės dalis. Bet kuris pilietiškas žmogus gali užsiregistruoti VRK, tapti nepriklausomu rinkimų komisijos nariu ir taip prisidėti prie skaidraus rinkimų organizavimo“, – teigė ji, pabrėždama, kad į pirmojo prezidento rinkimų turo balsavimo metu gautas stebėtojų pastabas buvo atsižvelgta.

I. Vėgėlė viešojoje erdvėje taip pat vardijo, kad užsienio lietuviams ambasados balsavimo biuletenius išsiuntė pavėluotai, o pačius biuletenius saugojo netinkamai. Be to, anot buvusio kandidato, ne vienoje rinkimų apylinkėje trūko balsavimo biuletenių,

Savo ruožtu VRK atstovė pabrėžė, kad visos rinkimų apylinkės buvo gavusios reikalingą balsavimo biuletenių kiekį.

„Komisijai yra žinoma situacija, kad kelios apylinkės buvo priartėjusios prie ribos, kai balsavimo biuletenių atsargos pradėjo sekti. Tačiau savivaldybės rinkimų komisijos stebėjo situaciją ir operatyviai pildė biuletenių atsargas“, – tikino I. Ramanavičienė.

ELTA primena, kad gegužės 26 dieną vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė I. Šimonytė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 43,95 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 20,05 proc. palaikymo.

Į politiką pasukęs I. Vėgėlė pirmajame rinkimų ture liko trečias, sulaukęs 12,35 proc. balsų.