Lietuvos diplomatijos vadovas pirmadienį dalyvauja Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų tarybos (URT) susitikime Briuselyje.

„Manau, kad šiuo metu didžiausia problema beveik visais klausimais, kuriuos sprendžiame, yra mūsų baimė, kad bijome, ką Rusija gali pagalvoti apie tai, ką Rusija gali galvoti, kaip Rusija gali reaguoti, kaip Rusija gali veikti, ir šiuo metu mūsų baimė atrodo kaip kvietimas“, – Belgijos sostinėje žurnalistams prieš posėdį kalbėjo jis.

„Ne tik kvietimas aršiau veikti Ukrainoje su bjauriais išpuoliais prieš civilinius objektus – sunaikinti prekybos centrai, nužudyti vaikai, moterys ir nekalti žmonės – bet ir kvietimas veikti mūsų šalyse. Mes kalbame apie hibridinius veiksmus Baltijos regione, Lenkijoje ir kitose šalyse“, – pabrėžė ministras.

Anot jo, Rusija yra pasirengusi rengti organizuotas diversijas ar net „teroristinius aktus“ NATO valstybėse.

Rusijai šeštadienį smogus šiaurės rytų Ukrainos Charkivo mieste esančiai statybinių prekių parduotuvei, žuvusiųjų skaičius siekia 16 asmenų. Dar 43 žmonės buvo sužeisti.

Pasak G. Landsbergio, Rusijos veiksmai gali būti nulemti apskaičiavimo, jog „mes nesiruošiame reikšmingai reaguoti“.

Manau, kad šiuo metu didžiausia problema beveik visais klausimais, kuriuos sprendžiame, yra mūsų baimė, kad bijome, ką Rusija gali pagalvoti apie tai, ką Rusija gali galvoti, kaip Rusija gali reaguoti, kaip Rusija gali veikti, ir šiuo metu mūsų baimė atrodo kaip kvietimas.

Anot diplomatijos vadovo, tinkama reakcija būtų leisti Ukrainai naudoti ginklus, taip, kaip šaliai atrodo reikalinga.

Ministrai pirmadienį ketina aptarti ir ES karinę paramą, saugumo įsipareigojimus Ukrainai, naujas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, Rusijos įšaldyto turto panaudojimą.

Tačiau ministrų sutarimą sunkina Vengrijos pozicija. Ši šalis jau yra vilkinusi 50 mlrd. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketo priėmimą, o šalies dešiniųjų pažiūrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra artimiausias Rusijos sąjungininkas ES.

„Manau, kad turime skaidriai parodyti, kokia yra dabartinė Vengrijos pozicija, nes daugeliu atvejų nagrinėjame kiekvieną atvejį atskirai. Mes matome, kad apie 41 proc. ES rezoliucijų, susijusių su Ukraina, Vengrija blokavo“, – sakė G. Landsbergis.

„Taigi turime pradėti tai vertinti kaip sisteminį požiūrį į bet kokias EU pastangas atlikti kokį nors reikšmingą vaidmenį užsienio reikaluose. Tai nėra individualus atvejis ir mes turime pradėti apie tai kalbėti. Aš žinau, kad kai kuriais atvejais tai gali atrodyti kaip nediplomatiškas žingsnis (...). Bet aš manau, kad tai nuėjo labai, labai toli“, – pažymėjo ministras.

Tarybai taip pat bus pateikta naujausia informacija apie pastarojo meto įvykius Sakartvele.

Gegužės pradžioje Sakartvelo parlamentas priėmė ginčijamą „užsienio įtakos“ įstatymą, kuris, anot kritikų, nutildys opozicijos grupes ir nukreips šalį nuo provakarietiško kurso Rusijos link. Priešinantis iniciatyvai Sakartvele vyko tūkstantiniai žmonių protestai.

Šį įstatymą Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili vetavo, tačiau valdančioji „Sakartvelo svajonė“ turi tvirtą daugumą parlamente ir, kaip tikimasi, atmes prezidentės veto.

„Manau, kad geriausias sprendimas, kuris galėtų būti priimtas po mūsų šiandienos susitikimo, yra tas, kad bus atnaujinta, viešai paskelbta naujausia informacija apie ES santykius su Sakartvelu. Manau, kad turi būti atspindėti dabartiniai įvykiai, ir tikiuosi, kad ES duos labai aiškų ženklą, kad jei įstatymas bus priimtas galutiniu variantu Sakartvelas nebegali toliau eiti ES keliu“, – sakė G. Landsbergis, neseniai pats lankęsis Sakartvele.