„Nematau, kodėl turėtų tapti. Taip, koalicija neturi didelės balsų persvaros, bet yra tvirta, ir esame nusiteikę baigti šią kadenciją, nesiimti kokių nors pasikeitimų, kurie, kaip ir sakiau, nebūtų racionalūs“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė ji.

„Nematau kokio nors didelio iššūkio ar problemos. Kaip ir sakiau, tas pasitikrinimas yra gana formalus, jis, aišku, turi politinę prasmę, reikia pasitikrinti, ar Seime dar yra dauguma, bet, manau, kad šį nedidelį išbandymą koalicija nesunkiai praeitų“, – tvirtino Seimo vadovė.

Ji teigė koalicijoje negirdinti nuotaikų, kurios leistų tuo abejoti.

Prezidentu perrinkus Gitaną Nausėdą premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė liepą turės grąžinti įgaliojimus.

Pagal Vyriausybės įstatymą, po prezidento rinkimų Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria ministro pirmininko kandidatūrai ir prezidentas jį paskiria eiti pareigas, jei Vyriausybėje nepasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė vėl dirba pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria ministro pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

Aišku, gali būti įvairūs scenarijai. Gali būti, kad ši Vyriausybė ir liks laikinai einančia pareigas iki pat rinkimų, jei, tarkime, nepavyktų susitarti prezidentui ir premjere.

Valdančioji konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos koalicija parlamente turi 72 narius iš 141.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, šis įgaliojimų gražinimas po prezidento rinkimų daugiau yra formalumas, nepaisant to, kad G. Nausėda nori perkrauti Ministrų kabinetą, tai yra pakeisti kai kuriuos ministrus.

„Turint omenyje, kad prezidento inauguracija bus liepos 12 dieną, o rinkimai į Seimą – spalio 13 dieną, būtų logiška, kad tas formalumas – o įgaliojimų grąžinimas iš esmės yra formalumas, – kad jis ir liktų tokiu formalumu, kad netaptų dar vienu kovos lauku, juoba, kad ir kovoti nelabai yra dėl ko“, – pirmadienį sakė Seimo pirmininkė.

„Vyriausybė baigia savo kadenciją, bus likę vos keli mėnesiai iki pabaigos, man rodos, kad optimalu būtų žiūrint iš valstybės interesų, kad nebūtų didelių pasikeitimų“, – pridūrė ji.

Kita vertus, V. Čmilytė-Nielsen neatmetė, jog prezidentui ir premjerei nesutarus dėl pokyčių Ministrų kabinete, Vyriausybei gali tekti laikinai eiti pareigas iki kadencijos pabaigos.

„Aišku, gali būti įvairūs scenarijai. Gali būti, kad ši Vyriausybė ir liks laikinai einančia pareigas iki pat rinkimų, jei, tarkime, nepavyktų susitarti prezidentui ir premjere“, – tvirtino parlamento vadovė.

Komentuodama prezidento rinkimų rezultatus ji akcentavo didelį G. Nausėdos gautą žmonių pasitikėjimą.

„Man rodos, prezidentas su tokiu stipriu pasitikėjimo mandatu turi tikrai labai daug erdvės, labai daug galimybių išnaudoti prezidento institucijai tenkančią telkiančią rolę, ir jei pirmoje kadencijoje nebuvo tai pilnai išnaudota dėl įvairių priežasčių, dėl tam tikros takoskyros ar įtampos su kolegomis konservatoriais, tai dabar, kai prezidentui jau nereikės siekti perrinkimo, šie penkeri metai vidaus politikoje tikrai galėtų būti tokiu galimybių metu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, konservatorių kelta kandidatė I. Šimonytė gavo 24 proc. rinkėjų balsų, nepartinis prezidentas Gitanas Nausėda – 74 procentus.