Mažiausia Baltijos dalis

Iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pasigirdo situacijos išaiškinimas, kad „Tarptautinė teisė reikalauja visų suinteresuotų kaimyninių šalių susitarimo prieš keičiant bet kokią sieną“.

Tai, kad Rusijai nereikia jokių susitarimų, ji įrodė ne tik įsiverždama ir užimdama Ukrainos teritorijas, bet ir dar anksčiau, kai atriekė dalį Sakartvelo.

Ar Rusija ryžtųsi atviriems karo veiksmams Baltijos jūroje? Veikiausiai ne, nes jos jūros siena Baltijoje ir teritoriniai vandenys yra patys mažiausi.

Pati Rusija aiškina, kad ji kontroliuoja apie 7 proc. Baltijos jūros pakrantės. Tai kelia abejonių, nes Rusijos pakrantės ilgis prie Baltijos jūros yra vos 86 kilometrai. Jis mažesnis netgi už Lietuvą, kurios pakrantės ilgis oficialiai nurodomas 90,66 kilometrai. Lietuvos teritoriniai vandenys Baltijos jūroje sudaro 1 814 kvadratinių kilometrų, o išskirtinė ekonominė zona 4 564 kilometrus.

Į kokią dalį Lietuvos teritorinių vandenų pretenduotų Rusija, oficialiai neskelbiama.

Kai kurioje Rusijos žiniasklaidoje skelbiama, kad siekiama peržiūrėti ne Baltijos jūros, o Kuršių marių sienas, kai kur jas neva ištiesinti. Tiksliau, neva siekiama peržiūrėti koordinačių sistemą, ar jos atitinkančios realybę.

Kam to reikia, neaišku, nes pati Kuršių marių siena buvo ir sovietų laikais tarp Lietuvos SSR ir Rusijos federacijos Kaliningrado srities.

Skirtingi požiūriai

Putiniškoje žiniasklaidoje galima rasti komentarų, kad ši šalis siekianti peržiūrėti ir sieną Aismarėse arba Baltijsko mariose su Lenkija. Rusijai labai nepatiko, kad Lenkija per Baltijos neriją įsirengė savo įplaukimą į Aismares.

Pasigirsta teiginių, kad Rusija siekianti, jog tiek Kuršių marios, tiek Aismarės būtų uždaros ir į jas negalėtų įplaukti jokie karo laivai. Apskritai, bent Kuršių mariose jie ir taip neplaukioja. Iš Lietuvos tarnybų joje plaukioja tik pasieniečių laivai.

Rusijos žiniasklaidoje komentuojama, kad siekiama peržiūrėti ne Baltijos jūros, o Kuršių marių sienas, kai kur jas neva ištiesinant.

Šis vandens telkinys yra pernelyg seklus plaukioti, pavyzdžiui, NATO karo laivams. Nors, reikalui esant, Kuršių mariose galėtų būti dislokuoti ir kokie nors plokščiadugniai karo laivai. Matyt, panašiai būtų ir Aismarėse, kurios yra dar seklesnės.

Tai, kad Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusi oficiali Rusijos valdžios informacija apie jūros sienų su Lietuva ir Suomija peržiūrą po to pradingo, kategoriškiausiai pakomentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jo teigimu „Rusija vykdanti hibridinę operaciją, bandydama skleisti baimę, nestabilumą, abejones Baltijos jūroje“. G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad tai „esanti eskalacija prieš NATO ir ES ir ji turinti sulaukti tinkamos tvirtos reakcijos“.

Panašios nuomonės buvo ir Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Cachna. Jo teigimu, „Rusijos planai vienašališkai peržiūrėti sienas yra absurdiški, įmanoma, kad tai yra Rusijos hibridinė ataka, kuria siekiama sieti sumaištį“.

Tuo tarpu Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen aiškino, jog nėra jokios informacijos apie sąmoningą Rusijos provokaciją.

Tai, kad Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai dėl Rusijos siekių peržiūrėti Baltijos jūros sienas iš esmės turi priešiškas pozicijas, jau galima laikyti tam tikru Rusijos propagandos pasiekimu.

Liejasi atviri grasinimai

Gali būti ir taip, kad trumpam pasirodžiusi, o po to dingusi žinia apie Rusijos jūros sienų peržiūrą gali būti ir siekis ant įtampos bangos išlaikyti pačios Rusijos žmones.

Po paskleistos žinios apie siekius peržiūrėti jos sienas Baltijos jūroje, Rusijoje pasirodė daugybė putinizmą ir kalbėjimą iš jėgos pozicijų šlovinančių straipsnių. Taip pat išlieta daug tulžies ant kraštutinę poziciją išreiškusios Lietuvos užsienio ministro pozicijos.

Atvirai grasinančiai teigta, kad tuo momentu, kai bus tikslinamos Rusijos sienos Baltijos jūroje, Lietuvos kaip valstybės gali jau ir nebebūti.

Čia pat patikslinama, kad „Rusijai gali tekti susigrąžinti visą Pribaltiką, kad geriau kontroliuotų Baltijos jūrą“. Dėstoma sovietinių laikų retorika, kad NATO gali pulti Rusiją iš Baltijos jūros.

Tai akivaizdžiai įrodo, kokia skaudi Rusijai yra Baltijos jūros tema, ypač po to, kai į NATO įstojo daug metų neutralios buvusios Švedija ir Suomija. Nieko nuostabaus, kad Rusija jau laiko Baltijos jūros regioną antra įtampos zona po Ukrainos, nors skirtingai nei Ukrainoje karo Baltijos jūros regione nėra ir artimiausiu metu jis neprognozuojamas, nes „malkų pasikrovusi Ukrainoje“ Rusija yra pernelyg silpna kariauti su NATO Baltijos jūroje.