Kaip nurodoma išplatintame pranešime, ruošiant giluminio atliekyno kristaliniame pamate įrengimo bendrąją koncepciją bus vertinama ir analizuojama šioje geologinėje formacijoje esančių uolienų įvairovė, jų savybės, parametrų tinkamumas.

Taip pat bus nagrinėjami ir aprašomi pagrindiniai giluminio atliekyno įrengimo inžineriniai komponentai bei techninės priemonės, kurios ateityje turės įtakos giluminio atliekyno statybai bei šio statinio funkcionalumui, infrastruktūros tinkamumui.

„Vystant giluminio atliekyno projektą, didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos giluminei geologijai, kadangi šio statinio įrengimo potencialios vietos parinkimą didžiąja dalimi lems geologinių formacijų tinkamumas, kartu su inžineriniais sprendimais užtikrinsiantis radioaktyvių atliekų ilgalaikę saugą“, – pranešime cituojamas IAE giluminio atliekyno projekto vadovas Andrius Vyšniauskas.

„Taip pat svarbu, kad minėtos koncepcijos parengimo apimtyje bus vertinama planuojamo įrengti giluminio atliekyno ne tik požeminė, bet ir paviršinė infrastruktūra, statiniai ir komunikacijos“, – pridūrė jis.

Lietuvoje giluminį atliekyną planuojama pastatyti ir pradėti naudoti 2068 metais, o jo vietą numatoma patvirtinti iki 2047 metų.

 

Pagal sutartį bus vertinami ir analizuojami pagrindiniai inžineriniai giluminio atliekyno komponentai ir techninės priemonės: prieigos galerijos, šalinimo zonos, šachtos statybai ir priežiūrai, inžinerinių barjerų medžiagos ir giluminio atliekyno saugai svarbios jų savybės, ilgaamžių radioaktyvių atliekų apdorojimo ir talpinimo technologijos.

Koncepcijos apimtyje per 1,5 metų taip pat bus parengtas giluminio atliekyno projekto įgyvendinimo kristalinio pamato uolienose bendrasis planas bei biudžetas, nustatyta bazinė giluminio atliekyno infrastruktūra.

Rengiant koncepciją, paslaugos teikėjas turės vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais radioaktyviųjų atliekų tvarkymą,  Tarptautinė atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijomis, aktualiąja pasauline praktika ir atsižvelgiant į specifines Lietuvos sąlygas.

Kaip pabrėžė IAE, kristalinis pamatas yra viena iš potencialiai tinkamų geologinių formacijų giluminio atliekyno įrengimui Lietuvoje. Kita potencialiai tinkama radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno įrengimui geologinė formacija – molis, kurio geologinės aplinkos tinkamumo koncepciją „Posiva Solutions Oy“ jau yra parengusi.

Pasak A. Vyšniausko, geologinių formacijų tinkamumo įrengti giluminį atliekyną išsamios išvados ir rekomendacijos padės pamatą potencialios giluminio atliekyno vietos parinkimui ateityje.

„Posiva Solutions Oy“ yra suomių bendrovės „Posiva Oy“ dukterinė įmonė, vykdanti mokslinius tyrimus ir plėtrą, vietos parinkimą, projektavimą ir statybą radioaktyvių atliekų tvarkymo srityje.

Lietuvoje giluminį atliekyną planuojama pastatyti ir pradėti naudoti 2068 metais, o jo vietą numatoma patvirtinti iki 2047 metų.

Giluminis atliekynas, kuriame ateityje bus galutinai sutvarkytas panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos, yra vienintelis tvarus ir galutinis tokių atliekų sutvarkymo būdas.