„Švyturio“ alus, ypač lagerio stiliaus „Ekstra“, daugelyje pasaulio šalių puikiai atpažįstamas jau daugiau nei du dešimtmečius. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje šio alaus eksportas į šalis agresores – Rusiją ir Baltarusiją – buvo sustabdytas. Tai privertė šalies aludarius klientų ieškoti kur kas toliau – Azijoje, Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje.

„Tai visai kitos alkoholio vartojimo kultūros, mums neįprastų skonių, gėrimų pasaulis. Šiose šalyse dirbame jau ne vienus metus, bet kartais dar atrodo, kad atrakinti jas yra labai sunku. Japonai nori vienų dalykų, tailandiečiai – kitų, Afrikoje skoniai ir vartojimo įpročiai taip pat skiriasi beveik visose šalyse. Amerikiečiai savo vartojimu mums artimiausi, tačiau šioje rinkoje taip pat didžiulė vietos gamintojų, kurie gaminių gausa nenusileidžia Europai ir Azijos regionams, konkurencija“, – sakė R. Laurikėnas.

Po Azijos rinkų pasuko į Afriką

Lietuviško alaus šiandien galite įsigyti Ganoje, Kamerūne, Dramblio Kaulo Krante ir ne vienoje kitoje mums egzotiškoje Afrikos šalyje.

„Labai daug gamintojų savo eksporto rinkas išplėsti bando Azijoje, mes taip pat, nes ši rinka vakariečiams atrodo gana suprantama ir artima. Tačiau mūsų produkcija įdomi tapo ir Afrikoje, kurios vartotojai šiandien jau atranda ir „Ekstra“, „Ekstra Draught“ alų, nors tai netipiniai šio regiono gėrimai“, – sakė bendrovės produkcijos eksporto vadovas.

Mūsų produkcija įdomi tapo ir Afrikoje, kurios vartotojai šiandien jau atranda ir „Ekstra“, „Ekstra Draught“ alų, nors tai netipiniai šio regiono gėrimai.

 

„Švyturio-Utenos alaus“ produkcijos eksportas į Afrikos šalis šiemet itin aktyvus, Lietuvoje pagamintų gėrimų prekybos geografija šiame žemyne nuolat plečiasi. Pirmiausia populiarumo tolimosiose rinkose susilaukė įvairūs sidrai, tačiau šio žemyno gyventojai įvertino ir tradicinį alų.

„Afrikoje nėra nusistovėjusios alkoholio vartojimo kultūros, jiems patinka stipresni gėrimai, stiprus alus. Jie mėgsta saldžius, salyklinius gėrimus. Mes Afrikoje sėkmingai pradėjome nuo sidrų. Tačiau reikia suprasti, kad šiame žemyne yra milžiniška kultūrų įvairovė, kelios dešimtys šalių, kurių kiekvienoje visai kiti prekybos niuansai, vartojimo įpročiai, kitokie skoniai ir t. t. Vis dėlto šioje rinkoje dar anksti kalbėti apie vakarietiškas alaus tendencijas, kraftinį alų ir pan.“, – sakė R. Laurikėnas.

Be abejo, Afrikoje sėkmingai prekybai įtakos turi ir demografinė padėtis, ekonominės sąlygos, kultūrinės normos, kitokios rinkos reguliavimo tradicijos. Vis dėlto žemyne auga urbanizacija, šalių ekonomikos, daugėja vidurinės klasės gyventojų, tad galimybių eksportui tik daugės.

Parodos Taipėjuje akimirka. „Švyturio-Utenos alaus“ archyvo nuotr.

Azijoje mėgstamas kitoks alus

„Su visai kitokiais vartotojų įpročiais susidurti teko įžengus į Azijos rinką“, – teigė pašnekovas. Šioje rinkoje šalys viena nuo kitos taip pat labai skiriasi.

„Europoje didesnės dalies šalių vartotojai ir jų įpročiai, pamėgti skoniai yra labai panašūs ir skiriasi tik niuansai, o Azijoje nėra nieko panašaus – Japoniją ir Kiniją ar Taivaną lyginti būtų labai sunku“, – pastebėjo R. Laurikėnas.

Azija yra viena didžiausių ir sparčiausiai augančių alaus ir kitų alkoholinių gėrimų rinkų pasaulyje. Sparčiai didėjantis miestuose gyvenančių žmonių skaičius, augančios pajamos ir kintantis gyvenimo būdas visame regione augina daugelio ne pirmo būtinumo prekių, tarp jų ir alaus, paklausą.

Teko kurti receptūras, kurios labiau tiktų japonų skoniui. Tai viena iš priežasčių, kodėl gimė naujasis „Švyturys Ekstra Dry.

 

Didžiules pastangas įmonė deda pristatydama savo gaminamus gėrimus Japonijoje, Taivane, Vietname, Pietų Korėjoje ir kt. Azijos regiono šalyse. Visose šiose šalyse galima rasti „Švyturio“ alaus rūšių.

„Azijoje visų prekybos tinklų lentynos, kaip ir visur kitur, visų pirma yra užpildomos Azijos regiono gamintojų produkcija ir tik likę nedideli plotai lentynose atitenka Europos, Šiaurės Amerikos gamintojams. Supratimas apie tai, koks turi būti alus, šiose rinkose visai kitoks. Europiniai produktai tinka ne visoms Azijos šalims, ypač Japonijai. Turime ieškoti visai kitų produktų, kitų skonių, kurie skiriasi nuo Europoje gaminamų. Azijos rinkose vyrauja lengvesnis alus, neturintis kartumo, vadinamojo kūno, lengvai geriamas“, – rinkas apibūdino R. Laurikėnas.

Anot jo, ypač įdomi ir didelė rinka yra Japonijos, tačiau ji – ir labai paslaptinga.

„Japonijoje mums iš karto buvo paaiškinta, kad tradicinis „Ekstra“ alus yra per kartus ir per sunkus. Teko kurti receptūras, kurios labiau tiktų japonų skoniui. Tai viena iš priežasčių, kodėl gimė naujasis „Švyturys Ekstra Dry“, – pasakojo bendrovės atstovas.

Tiesa, Japonijoje ir keliose kitose Azijos šalyse, kaip ir Europoje ir JAV, pastaruoju metu išpopuliarėjo kraftinis alus, pradėjo steigtis nedidelės alaus daryklos, jų barai. Europos gamintojams, kurie kraftinį alų verda jau ne vienus metus ir yra išbandę daugybę technologijų ir skonių, tai atveria naujų galimybių.

Vis dėlto, anot R. Laurikėno, vartojimo kultūra Lietuvai ir kitoms Europos šalims artimiausias yra Taivanas. Čia klientai vertina tiek „Ekstra“ alų, tiek kitus bendrovės gaminius už jų originalias skonines savybes ir šiltai sutinka Lietuvoje pagamintas prekes.