Patikslintais duomenimis, asmenys, prisistatę kriminalinės policijos pareigūnais, atvažiavusiais daryti kratos, apie 13.30 val. atvyko tiesiai į šios 27-erių metų moters namus. Ir, panašu, kad žinodami, jog nusižiūrėtosios į aukas sutuoktinio tuo metu juose nėra.

Anot nukentėjusiosios, jai buvo parodytas ir kažkoks esą pareigūno pažymėjimas, į kurį dėl susijaudinimo ji jau nesigilino.

Panašu, kad nekviesti svečiai nedavė jai tam ir laiko. Ir patekę apgaule į moters butą, toliau naudojo ten psichologinį smurtą, grasindami nukentėjusiajai susidorojimu, jeigu nebus vykdomi jų nurodymai.

Kaip jau pranešta, iš nukentėjusosios namų nusikaltėliai pagrobė įvairių daiktų. Pirminiais duomenimis, – grynuosius pinigus bei papuošalus, t.y. tai, ką jiems pavyko rasti. Jų grobio vertė – tikslinama.

Nukentėjusioji pranešė apie šį įvykį tikrajai policijai apie 16 val., t.y., kai apsišaukėliai jau buvo palikę jos namus. Panašu, kad supratusi, jog policijos kriminalistai ne tik būtų palikę jai kokius nors dokumentus, pateisinančius jų atliktą „kratą“, bet ir negalėjo taip elgtis, kaip su ja elgėsi įsibrovėliai.

Įtariamieji šiuo įžūliu nusikaltimu buvo sulaikyti maždaug už poros valandų ir skirtingose vietose.

Kaip pavyko juos demaskuoti taip greitai, pareigūnai nelinkę atskleisti. Prasitarta tik tiek, kad šie kauniečiai jau buvo žinomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai, kuri ir atlieka šį ikiteisminį tyrimą.

Vienas iš sulaikytųjų, gimęs 1990 m., po sulaikymo atsidūrė Kauno kalėjime, nes šiuo metu slapstėsi nuo jam teismo skirtos bausmės už panašų turtinį nusikaltimą.

Antrasis, gimęs 1989 m., buvo uždarytas į areštinę. Tačiau savaitgalį, baigiantis jo sulaikymo 48 valandoms be teismo leidimo terminui, buvo kreiptasi į teismą dėl jo suėmimo. Jis suimtas vienam mėnesiui. Be to, ir jam, anot Kauno policijos atstovės, šeštadienį įsiteisėjo nuosprendis dėl dar vieno panašaus nusikaltimo, kuriuo jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, sulaikytieji nelinkę bendrauti su teisėsauga. Ir tai nekelia jokios nuostabos, nes abu – ne kartą teisti.

Pasiteiravus, kodėl ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl sukčiavimo ar vagystės, o dėl plėšimo, įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, arba dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo, už ką Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki septynerių metų, akcentuotas nukentėjusiosios patirtas psichologinis smurtas. O sukonkretinti, ar nusikaltėliai buvo kuo nors ginkluoti, nenorėta. Motyvuota tuo, kad nukentėjusiosios pirminė apklausa vyko dar esant akivaizdiems patirto streso padariniams.