Rusai gausiai viešina vaizdus, skelbdami, kad Baltarusijoje vyksta pasirengimo naudoti branduolinį ginklą pratybos. Rusai dar pernai paskelbė, kad dislokuoja branduolinius ginklus Baltarusijoje.

„Kariniu požiūriu, tai visiškai nereikšminga. Branduoliniai ginklai gali pasiekti NATO šalis iš Rusijos Kaliningrado. Situaciją Baltarusijoje turime vertinti kaip simbolinį bauginimą“, – sakė Europos Politikos analizės centro viceprezidentas Edwardas Lucasas.

Apžvalgininkai ir politikai sako, kad rusų grasinimai ir bauginimai branduoliniu ginklu veikia. Bent iki šiol.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Branduolinis šantažas pavyko Ukrainoje. Tai įbaugina Vakarų valstybes, ypač Jungtines Valstijas. Jos neduoda Ukrainai ginklų, kurių jai reikia. Branduolinio ginklo panaudojimas – mažai tikėtinas. Kinija būtų labai smarkiai prieš kaip ir Indija. Aš nemanau, kad rusams reikia naudoti branduolinį ginklą. Jie gauna, ko nori, vien juo grasindami“, – sakė E. Lucasas.

„Akivaizdu, kad tai – rusų strategija ir taktika. Nepasimaukit ant šito kabliuko. Dabar, matyt, viso to mažiau, bet, galbūt, kažkiek dar išlieka“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Yra vertinimų, kad pastarosiomis savaitėmis įvyko svarbus pokytis. Rusai savo branduolinio ginklo bauginimais galutinai priėjo liepto galą. Paaiškėjo, kad tai tebuvo blefas.

„Grasinimai nepasitvirtino. Branduoliniai ginklai nebuvo panaudoti. Nepaisant to, kad buvo keletas atvejų, kai iš tikrųjų buvo sudaryta keleta progų panaudoti“, – teigė apžvalgininkas Vaidas Saldžiūnas.

Nemanau, kad rusams reikia naudoti branduolinį ginklą. Jie gauna, ko nori, vien juo grasindami.

Vakarų šalys leido Ukrainai vakarietiškais ginklais smogti Rusijos teritorijoje. Rusai sakė, kad tai – raudona linija. Vakarai ją peržengė. Rimtos reakcijos iš Kremliaus nebuvo.

„Vakarai patys stumia jas tolyn, duodami galingesnę ginkluotę, tolimojo nuotolio ginkluotę. Taip sudarydami sąlygas ukrainiečiams smogti Rusijos teritorijos gilumoje“, – sakė V. Saldžiūnas.

Rusai grasino branduoliniais ginklais, jei Ukraina atakuos Krymą, Donbasą, Chersoną, Zaporižę. Šias sritis Kremlius paskelbė neva Rusijos valstybės dalimi.

„Dalį teritorijų ukrainiečiai atsikovojo. Pagal doktriną, turėjo būti panaudoti branduoliniai ginklai, bet taip neatsitiko“, – teigė V. Saldžiūnas.

Kai Rusija paskelbė, kad perkelia branduolinius ginklus į Baltarusiją, Lenkijos politikai pradėjo kalbėti, jog Lenkija nori jungtis prie NATO branduolinio ginklo dalijimosi programos. Lenkijos naikintuvai treniruotųsi nešti amerikiečių branduolinius ginklus.

„Labai svarbu įtraukti Lenkiją į visus Vakarų gynybos elementus. Lenkija – galingiausia valstybė regione. Kuo daugiau šalių įtraukta, tuo didesnis patikimumas“, – komentavo E. Lucasas.

Lietuva palaiko lenkų iniciatyvą.

„Lenkus šitoje pusėje tikrai remiame“, – tikino L. Kasčiūnas.

Lietuva NATO nuotolinio atgrasymo veiksmuose niekaip negali dalyvauti. Branduolinis ginklas – uždraustas Konstitucijoje. Sovietmečiu Lietuvoje rusai laikė šimtus branduolinių užtaisų ir raketas, nutaikytas į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Turkiją. Dabar Konstitucijos ribojimas reiškia, kad branduolinį užtaisą galintys nešti NATO orlaiviai negalėtų skristi net pratybose.

„Niekada nereikia sakyti, kad tai – taškas. Rusams reikia siųsti signalą, kad yra strateginis neapibrėžtumas ir Vakaruose. Jie irgi gali priimti įvairiausių sprendimų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Prezidentūra yra komentavusi, kad Rusijai plečiant branduolinį šantažą, NATO turi plėstis dėl branduolinio atgrasymo. Įskaitant NATO branduolinio ginklo perkėlimą arčiau Rusijos.