Lietuvoje – nepakitęs požiūris

56 proc. pasaulio darbdavių, ieškodami talentų, atkreipia dėmesį į įgūdžius, kuriuos potencialus darbuotojas galėjo įgyti žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Tačiau E. Latyšovič pripažįsta, kad Lietuvoje situacija atrodo kiek kitaip.

„Nors pasaulinės tendencijos ir mados diktuoja, kad kompiuteriniai žaidimai tampa kandidato pranašumu darbo rinkoje, pastebime, kad Lietuvos darbdavių požiūris vis dar išlieka nepakitęs“, – teigia ji.

Per „Manpower Lithuania“ praktiką yra buvęs vienas atvejis, kai klientas paminėjo, kad tai, jog darbuotojas žaidžia kompiuterinius žaidimus, laikytų pranašumu. Nepaisant, kad tai tik vienas atvejis, smagu, kad toks išvis yra“, – sako E. Latyšovič.

Ji viliasi, kad artimiausiu metu ir Lietuvos darbo rinkoje kompiuteriniai žaidimai taps visuotinai pripažįstamu pranašumu. „Dėl to šia tema ir nusprendėme kalbėti garsiai. Juk tie, kurie profesionaliai prisijaukina gerąsias užsienio darbo rinkos praktikas ir madas, laimi lokaliai taip pat ne mažiau konkurencingame darbo pasaulyje“, – įsitikinusi ekspertė.

Pirmiausia – pasitikrinkite

E. Latyšovič pastebi, kad dažniausiai per darbo pokalbius kandidatai apie kompiuterinius žaidimus kalba tik tada, kai klientas ar darbdavys yra iš žaidimų kūrimo srities. Kitais atvejais šis klausimas tiek darbdaviams, tiek ir kandidatams dar tiesiogiai nesiejamas su darbu, tad apie tai plačiau nekalbama, o kartais nė neužsimenama.

Toks požiūris – natūralus, nes kompiuterinius žaidimus vis dar gaubia daugybė klaidingų įsitikinimų. „Pavyzdžiui, kad tai laiko švaistymas. Todėl dalis kandidatų susilaiko nuo pasidalijimo, ką veikia laisvalaikiu, jei jie žaidžia kompiuterinius žaidimus, nes paprasčiausiai nenori būti laikomi infantiliais ar nesuprastais“, – sako E. Latyšovič.

Svarbiausia yra pasitikrinti, ar galima būti atviram ir ar tave priima kita pusė. „Jei matote, kad darbdavys aiškiai rodo signalus arba pasako, jog jam nepriimtina, kad žaidžiate kompiuterinius žaidimus, arba kandidatas rodo savo didelį nepasitenkinimą paklaustas apie kompiuterinius žaidimus, vertėtų susimąstyti, ar tikrai abiem pakeliui ta pačia kryptimi“, – priduria ji.

Pasak E. Latyšovič, svarbu suprasti, kad kol kompiuteriniai žaidimai taps norma ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir darbe, reikės daug edukacijos ir nemažai laiko. Tačiau, žaidžiant kompiuterinius žaidimus, įgyti įgūdžiai iš tiesų gali būti pritaikomi labai daug kur.

„Žaisdamas tokius žaidimus žmogus ne tik gerina kompiuterinio raštingumo įgūdžius, bet ir loginį, analitinį, strateginį mąstymą, gerina reakciją, kūrybiškumą, gebėjimą dirbti komandoje, bendrauti. Pastarieji įgūdžiai praverčia dirbant įvairiausiose pozicijose, pavyzdžiui, personalo valdymo, klientų aptarnavimo, administravimo, gamybos, logistikos ir t. t.“, – vardija verslo operacijų ekspertė.

Vis dėlto kompiuterinių žaidimų žaidimas didžiausiu pranašumu turėtų išlikti informacinių technologijų (IT) srityje. „Pavyzdžiui, dirbant žaidimų kūrimo įmonėje, siekiant tapti product owner (žmogumi, atsakingu už komandos kuriamų produktų vertės kėlimą), programuotoju ar apskritai dirbti IT srityje. Kompiuteriniuose žaidimuose naujosios technologijos įdiegiamos greičiausiai, todėl jų žaidėjai pirmieji išmoksta jas valdyti, o tai pranašumas darbo rinkoje“, – aiškina E. Latyšovič.

Efektas: anot E. Latyšovič, darbuotojai, kuriems rengiami sužaidybinti mokymai, prisipažįsta, kad mokydamiesi jie jaučiasi labiau motyvuoti ir produktyvūs, – taip mano 83 proc. kompanijos apklaustųjų. / „Manpower“ nuotr.

Žaidybinimas darbovietėje

Žaidybinimas – sparčiai populiarėjanti sąvoka, aktuali ne tik kompiuterinių žaidimų kontekste, bet ir darbo rinkoje. „Kompiuteriniai žaidimai vilioja žmonės ne vien dėl įdomių ir įtraukiančių siužetų, bet ir dėl laimėjimo atveju pasiekiamo pasitenkinimo jausmo. Pergalė – tai, kas džiugina kompiuterinius žaidimus laisvalaikiu žaidžiantį žmogų. Būtent tokio paties jausmo – pasitenkinimo laimėjus – talentai siekia ir darbovietėje“, – teigia E. Latyšovič.

„Keletas tyrimų ir apklausų parodė, kad nemažai darbdavių įgyvendina arba planuoja įgyvendinti žaidybinimo strategijas. Tačiau šių strategijų veiksmingumas turi tiesioginę sąsają su jų struktūra ir suderinamumu su organizacijos tikslais, – pasakoja ji. – Žaidybiniais elementais siekiama stiprinti darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą į jų kasdienį darbą. Taip norima didinti komandos produktyvumą ir gerinti verslo našumą.“

Žaidybiniai elementai darbe yra tai, kas gali padėti darbdaviams lengviau įtraukti savo talentus į kasdienius procesus ir padidinti atliekamų darbų efektyvumą. „Net 89 proc. mūsų įmonės atlikto tyrimo metu apklaustų respondentų teigė, kad dėl žaidybinių elementų jie darbe jautėsi produktyvesni ir laimingesni“, – sako ekspertė.

Be to, žaidybinių elementų pasitelkimas gali padidinti tikimybę darbdaviams rasti tinkamą kandidatą. „Tradicinis įdarbinimo procesas su struktūruotu pokalbiu turi 50 proc. tikimybę rasti tinkamą darbuotoją. Integravus žaidybinį vertinimą, kandidatai labiau įsitraukia į pokalbį ir atsiskleidžia kaip asmenybės, todėl šis rodiklis išauga iki 80 proc. Be to, darbuotojai, kuriems rengiami sužaidybinti mokymai, sako, kad mokydamiesi jie jaučiasi labiau motyvuoti ir produktyvūs. Taip teigė 83 proc. apklaustųjų. Tie, kuriems rengiami įprasti mokymai, dažniau jaučiasi esantys neproduktyvūs“, – bendrovės surinktais duomenimis dalijasi E. Latyšovič.

Pranašumų sąrašas

Žaidybinimas tampa vis populiaresnis tarp darbdavių dėl įvairių priežasčių. Jis apima žaidimų dizaino elementų taikymą ne žaidimų kontekste, siekiant sudominti ir motyvuoti žmones.

„Žaidybinimas padeda didinti darbuotojų įsitraukimą, nes užduotys tampa interaktyvesnės ir malonesnės. Įsitraukę darbuotojai dažnai būna produktyvesni ir labiau atsidavę darbui. Daugelis organizacijų šį metodą naudoja savo mokymo programose. Interaktyvūs moduliai, viktorinos ir apdovanojimų sistemos gali padaryti mokymąsi efektyvesnį ir malonesnį, todėl informacija geriau įsimenama“, – pastebi E. Latyšovič.

Be to, žaidybinimas gali padidinti našumą, nes sukuriamos tam tikros varžybos arba, pavyzdžiui, lyderių lentelės, pasiekimų ženkliukai. „Įtraukdami žaidybinimą, darbdaviai gali pripažinti ir apdovanoti darbuotojus smagiu ir įtraukiančiu būdu. Tai padeda didinti moralę ir pasitenkinimą darbu“, – tikina ji.

Kai kurios įmonės, siekdamos pritraukti talentų, žaidybinimą naudoja net ir įdarbinimo procesuose. Taip siekiama dinamiškiau įvertinti kandidatų įgūdžius ir tinkamumą pareigoms. Šis metodas pasitarnauja ir keliant klientų aptarnavimo kokybę ar ieškant kūrybiškesnių problemų sprendimo būdų.

„Žaidybinimas naudojamas ir darbuotojų gerovei skatinti. Įmonės gali naudoti sveikatingumo iššūkius, sveikatingumo programėles ir kitas žaidybines priemones, kad paskatintų sveiką elgesį“, – pasakoja ekspertė.

Pergalė – tai, kas džiugina kompiuterinius žaidimus laisvalaikiu žaidžiantį žmogų. Būtent tokio paties jausmo – pasitenkinimo laimėjus – talentai siekia ir darbovietėje.

Pasiūlymas skeptikams

Vis dėlto žmonių, kurie mano, kad žaidybinimas darbovietėje yra nerimtas užsiėmimas, tikrai netrūksta. E. Latyšovič juos ragina verčiau pamėginti ne vieną žaidybinimo formą, įsigilinti į jos teikiamą naudą, kuri yra grindžiama atliktais tyrimais, ir dar kartą pamėginti tą patį – tik be skepticizmo.

Kompanijos „Salesforce“ ataskaitoje teigiama, kad 72 proc. darbuotojų mano, jog žaidybinimas juos įkvepia dirbti daugiau. Tai pabrėžia motyvacinį žaidybinimo aspektą, skatinantį geresnius darbo rezultatus. Taigi, gebėjimas prisitaikyti prie naujovių, jas pasitelkti savaip yra tai, kas šiandien daro tiek kandidatą, tiek darbdavį patrauklius rinkoje. Senamadiškam kategoriškumui darbo rinkoje lieka vis mažiau vietos, tad, jei vis dėlto jo, kalbant šia tema, yra, tikėtina, dėl to, kad nėra aiškaus suvokimo, kas tai, ir bent vieno sėkmingo pabandymo“, – šypsosi E. Latyšovič.

Ji teigia, kad nieko blogo, jei nemėgstate kompiuterinių žaidimų ar kokių nors kitų dalykų. „Nereikia jaudintis ar versti save kažką daryti. Reikia stengtis kitais būdais neatsilikti nuo naujų tendencijų, poreikių darbo rinkoje ir kitų aktualijų, tad čia praverčia iš noro išsivystantis natūralus smalsumas. Jis atveda prie alternatyvių kūrybiškų sprendimų, leidžiančių neatsilikti nuo žmogų dominančių temų, tendencijų, kompetencijų“, – sako ekspertė.

Universalios krypties nėra

Ką tik daug jaunų Lietuvos žmonių laikė brandos egzaminus, dabar laukia galutinių rezultatų ir veikiausiai projektuoja savo karjeras. E. Latyšovič mano, kad šiame atsakingame procese nevertėtų vaikytis madų.

„Ar tas pats batų dydis tinka visiems? Jei visi gamintojai gamintų tą patį, ar visiems vienodai sektųsi? Manome, kad nėra universalios ateities krypties, nes savo srities specialistų reikia įvairių ir jų trūksta. Nereikia vaikytis madų ar rinktis tai, kas populiaru“, – sako ji.

„Vis dėlto pastebime, kad pasaulis judės IT ir bendrai technologijų, inovacijų kryptimi, todėl prognozuojame, kad šios srities pozicijos išliks paklausios ir kursis naujos“, – pridurti skuba E. Latyšovič.

„Nebūtume linkę atmesti ir kitų sričių – juk nežinome, kur pasisuks pasaulis. Nereikia mokytis to, kas iš esmės studentui neįdomu, bet šiuo metu traktuojama kaip itin perspektyvu. Tai tiesioginis kelias į perdegimą ir užtrukusį savo pašaukimo darbo rinkoje atradimą“, – akcentuoja ji.

Ekspertė pastebi, kad darbdaviai vis didesnį dėmesį kreipia į darbuotojo minkštuosius įgūdžius ir jų pritaikymą, nes techninių žinių išmokyti galima žymiai greičiau, nei paskatinti darbuotoją išsiugdyti tam tikrų asmeninių savybių: „Todėl rekomenduojame nesusitelkti vien į kietųjų įgūdžių įgijimą, bet ir vystyti savo socialines kompetencijas, lavinti emocinį intelektą.“

„Svarbiausia atsiminti, kad besikeičiančiame pasaulyje ir toliau labiausiai bus vertinami šie minkštieji įgūdžiai – gebėjimas ne tik mokytis, bet ir prisitaikyti prie pokyčių“, – pabrėžia E. Latyšovič.