„Taip, aš pasakiau, kokios pavardės arba kokia pavardė būtų priimtina. Premjerė priėmė tai, mano supratimu, visai palankiai ir tiek žinių“, – žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda.

Visgi prezidentas akcentavo, kad įvardinti galimo eurokomisaro pavardę turėtų pati premjerė.

„Kadangi šioje procedūroje premjerė teikia man, aš turiu pritarti ir tada teikiu Seimui. Jeigu premjerė pasakys tą pavardę, tai labai gerai. Aš patvirtinsiu tai, bet nesinorėtų, kad aš pirmas pradėčiau šnekėti. Čia lygiai taip pat kaip su ministrais – pirmiausiai premjerė pateikia ministrų kandidatūras, tada mes pasakėme, kad taip, dėl šitų kandidatūrų yra sutarta“, – sakė šalies vadovas.

„Tai aš dabar laukiu tiesiog premjerės žodžio, tikiuosi, kad jis netrukus bus išgirstas. Tokią turime procedūrą, gi ne iš kito galo pradedame“, – pridūrė jis.

Tuo metu, reaguodamas į visuomenininkų laišką, kuriame šalies vadovus raginama nutraukti politines kovas dėl EK [7], prezidentas akcentavo, kad situacijos nereikėtų dramatizuoti. G. Nausėda patikino, kad jo darbiniai santykiai su premjere pastaruoju metu yra labai konstruktyvūs.

„Aš tikrai labai vertinu visuomenininkų aktyvumą. Tik nežinau, kodėl ta padėtis yra dramatizuojama, kadangi turime labai gerą darbinį kontaktą. Ir, tiesą sakant, kuo toliau, tuo labiau patinka dirbti su premjere, sutariame puikiausiai dėl ministrų kandidatūrų“, – sakė šalies vadovas.

Mato galimybę siekti ekonomikos ar bendradarbiavimo portfelių

Pasak prezidento, Lietuva galėtų siekti portfelių, susijusių su ekonomika ar bendradarbiavimo vystymu.

„Manau, kad labai gerai būtų pakovoti dėl vystomojo bendradarbiavimo portfelio, dėl ekonomikos portfelio. Yra ne vienas ir visi jie yra labai reikšmingi“, – svarstė G. Nausėda.

Jo nuomone, jeigu dabartinei Estijos premjerei Kajai Kallas iš tiesų pavyks užimti vyriausiosios įgaliotinės pareigas EK, tai gali sumažinti Lietuvos šansus gauti su plėtra susijusį eurokomisaro portfelį.

„Būtų sunku tikėtis, kad Baltijos valstybės, būdamos nedidelės ES mastu, galėtų turėti du portfelius, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su užsienio politika“, – aiškino šalies vadovas.

Grupė signatarų, ambasadorių, politologų ir visuomenininkų ketvirtadienį viešai kreipiasi į prezidentą G. Nausėdą ir Lietuvos politikus, ragindami nutraukti nesutarimus, ieškant kandidato į Europos komisarus. Laišką pasirašiusiųjų teigimu, Lietuva privalo siekti, kad jos siūlomas politikas būtų pajėgus varžytis dėl valstybei reikšmingo posto. Tokiais, anot laiško autorių, galėtų būti plėtros, kaimynystės, vystymosi pagalbos ar gynybos krypčių EK portfeliai.

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje netyla kalbos dėl Lietuvos kandidato į EK. Daugiausiai diskusijų kyla dėl užsienio reikalų ministro galimybių užimti eurokomisaro pareigas. Nors jo kandidatūra oficialiai nėra pateikta, politiniuose užkulisiuose kalbama, jog būtent jį konservatoriai matytų eurokomisaro pareigose. Visgi tiek dalis valdančiųjų, tiek opozicija bei prezidentas turi abejonių, ar konservatorių lyderis būtų tinkamas europinėms pareigoms.

Kaip potenciali eurokomisarė minėta ir premjerė I. Šimonytė, tačiau ji noro vykti į Briuselį nerodo.

ELTA primena, kad įtakingas leidinys „Politico“ neseniai paskelbė potencialius kandidatus į naujuosius EK narius, tarp kurių kaip Lietuvos atstovas yra minimas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Nurodoma, jog jis taikytųsi į eurokomisaro portfelį, susijusį su užsienio politikos klausimais. Visgi, tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai abejoja, ar tokia kandidatūra sulauktų palaikymo šalies viduje.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.