Pasak universiteto, jeigu ankstesnių tyrimų metu buvo galima suskaičiuoti šimtus gintaro žaliavos fragmentų, šiemet skaičiuojami šimtai apdirbto gintaro fragmentų.

KU teigimu, tai rodo apie ypatingą gintaro reikšmę Kukuliškių bendruomenei ir galimas sąsajas su didžiuoju Gintaro keliu. Piliakalnyje taip pat rasta apdirbta koralo fosilija, skaičiuojanti dešimtis tūkstančių metų, indų šukės su išlikusiais žvynais.

„Šis amatas, gintaro gaudymas, šiais metais įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Būtent Kukuliškių piliakalnio tyrimai atskleidė, kad jau bronzos amžiuje žmonės iš jūros rinko, gaudė gintarą, jį nešėsi į savo namus ir ten iš jo gamino dirbinius, prekiavo ar mainėsi. Tai rodo neįtikėtiną tęstinumą šimtmečiais“, – pranešime cituojama tyrimų vadovė archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė.

Ji su KU archeologijos studentais Kukuliškių piliakalnį, kur vėlyvajame bronzos amžiuje, 800–400 m. pr. Kr., buvo įsikūrusi sėsli bendruomenė, tyrinėja jau šeštą sezoną.

M. Urbonaitės-Ubės teigimu, tyrimai piliakalnyje Lietuvai yra labai svarbūs, nes tai tęstiniai moksliniai tyrimai, kokių šalyje per metus vykdoma tik keletas.

Kaip pranešime sako Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos direktorius Darius Nicius, apibendrinus tyrimų rezultatus bus sprendžiama dėl piliakalnio teritorijos, kuri šiuo metu yra valstybiniame miške, statuso pakeitimų.

„Manau, kad artimiausiu metu (...) bus sprendžiama dėl pačios teritorijos tikslinimo ir dėl teritorijos statuso. Paprastai sakant – ar panaikins iš valstybinio miško teritorijos, kad tai būtų kaip piliakalnio teritorija. Tokiu atveju atsirastų galimybės šią teritoriją tvarkyti ir padaryti dar patrauklesne lankytojams“, – cituojamas D. Nicius.