ELTA pasiteiravo prezidento Gitano Nausėdos komandos, koks yra šalies vadovo požiūris dėl K. Škirpos įamžinimo ir ar jam skirta atminimo lenta sostinėje turėjo būti nukabinta.

„Jūs uždavėte klausimą ekspertams, mokslininkams: objektyviai verifikavę ir įvertinę istorinę medžiagą, jie turi pateikti ekspertinį istorinių asmenybių veiklos vertinimą, atsakyti į klausimus dėl jų įamžinimo galimybės“, – atsakyme Eltai nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Anot Prezidetūros, dėl K. Škirpos atminimo savo išvadą turėtų pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).

„Mūsų žiniomis, dėl K. Škirpos atminimo įamžinimo Vilniuje laukiama LGGRTC ekspertinės išvados“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad birželio pabaigoje, 1941 metų Birželio sukilimo minėjimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Apeliacinio teismo rūmų Vilniuje buvo pakabinta su savivaldybe nesuderinta nevienareikšmiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.

Po kelių dienų „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, tačiau jiems prireikė policijos pagalbos. Pulkininko atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų nepaklauso policijos reikalavimams, tad keli asmenys buvo sulaikyti.

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į policiją dėl pakabintos generolo K. Škirpos atminimo lentos. Kartu prašoma atlyginti nuostolius, patirtus nukabinant minėtą lentą.

Vilniaus Istorinės atminties komisija yra kreipusis į LGGRTC dėl K. Škirpos vertinimo, tačiau išvados iki šiol nėra gavę.

Anksčiau pateiktose LGGRTC pozicijose dėl K. Škirpos, įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.