Česterio universiteto mokslininkai stebėjo 10 skirtingų šikšnosparnių buveinių Šiaurės Velse.

Šiuo metu tyrėjai kuria ultralengvus ir savadarbius sekimo prietaisus, nes esami GPS gali būti per sunkūs šiems miniatiūriniams skraidantiems žinduoliams.

„Mūsų sukurti prietaisai pirmą kartą leis patikimai kiekybiškai įvertinti atskirų smulkiųjų šikšnosparnių judėjimą, elgseną ir socialinius ryšius“, – teigė daktarė Christina Stanley.

Kuriamos naujos nanotechnologijos, kurių pagalba galima nuotoliniu būdu stebėti atskirų šikšnosparnių judėjimą realiuoju laiku, todėl tikimasi, kad jos pagerins smulkiųjų šikšnosparnių stebėjimą visame pasaulyje.

Česterio universiteto tyrėjų komanda, kurią sudaro gyvūnų elgsenos mokslininkė daktarė C. Stanley, profesorė Tessa Smith ir doktorantė Lucy Morison, dirba kartu su Vincento laukinės gamtos fondu („Vincent Wildlife Trust“) ir Lidso universiteto profesoriumi Yu Shi.

Mokslininkai teigė, kad šikšnosparniai yra saugoma rūšis, kuri atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį daugelyje ekosistemų, nes kontroliuoja vabzdžių populiacijas, apdulkina augalus ir platina sėklas.

Tačiau teigiama, kad jiems kyla didelis pavojus dėl garso ir dirbtinės šviesos, kuri gali turėti įtakos jų gebėjimui maitintis.

Prof. T. Smith tvirtino, kad tai novatoriškas darbas, padedantis geriau suprasti mus supančių laukinių gyvūnų poreikius.