Paroda skirta pirmajai lietuviškų ekslibrisų parodai, kurią 1928 m. surengė laikinosios sostinės šviesulys – meno istorikas, grafikas, muziejininkas, kultūros veikėjas ir ekslibrisų entuziastas Paulius Galaunė (1890–1988), paminėti, kartu pagerbiant ir kitus lietuvių menininkus, aktyviai prisidėjusius prie ekslibriso meno puoselėjimo.

Anuomet parodą sudarė iš P. Galaunės asmeninės kolekcijos surinkti eksponatai, o šiandienėje parodoje – šiuolaikinių Lietuvos kūrėjų mažieji grafikos kūriniai, pasakojantys apie ir toliau sėkmingai besitęsiančią lietuviško ekslibriso tradiciją.

Šią mažosios grafikos šventę organizuojanti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ne vienus metus populiarina ekslibriso žanrą, o nuo 2021 m. atgaivino ir kurį laiką primirštą Lietuvos ekslibriso parodų rengimą, pratęsdama beveik prieš šimtmetį pradėtą P. Galaunės misiją. Atsiliepdami į bibliotekos kvietimą, kūrinių jubiliejinei parodai pateikė 74 menininkai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, atstovaujantys skirtingoms kūrybos sritims (tapytojai, grafikai, karikatūristai, skulptoriai, architektai, dailės pedagogai ir t. t.). Ši dalyvių įvairovė suteikia galimybę pamatyti šiuolaikinių Lietuvos ekslibrisų panoramą, pasigėrėti kūrybiškumo, vaizduotės ir meistriškumo išraiškomis smulkiosios grafikos srityje.

Sigita Saulėnienė. 2022.

Apsilankiusių parodoje laukia pažintis su plačiu spektru Lietuvos kūrėjų – nuo jaunosios kartos, pirmą sykį išbandančios ekslibriso žanrą, iki patyrusių meistrų, drąsiai nardančių šių grafikos miniatiūrų kūrybos erdvėse. Galaunių namuose eksponuojama daugiau nei 200 darbų, sukurtų 2022–2024 m. Nemaža dalis eksponuojamų kūrinių skirti lietuviškojo ekslibriso kūrėjams ir puoselėtojams – P. Galaunei, Gerardui Bagdonavičiui, Vincui Kisarauskui, Alfonsui Čepauskui ir kt., o štai kitais ekslibrisais paminėtos iškilių Lietuvos asmenybių sukaktys, įvairūs renginiai ir organizacijos.

Parodą galima įvardyti kaip vieno iš lietuviškų ekslibrisų raidos etapo apibendrinimu.

Besidomintys lietuviškų ekslibrisų raida ir istorija neabejotinai pastebės, kaip vos per vieną amžių (lyginamuoju atspirties tašku laikant 1928 m. parodą ir jos eksponatus) pasikeitė ir išsiplėtė šių grafikos kūrinių vizualioji ir teminė amplitudė, kartu išlaikant pagarbą žanro tradicijai ir nutiesiant jungtį tarp tradicijų ir šiuolaikiškumo. Parodą galima įvardyti kaip vieno iš lietuviškų ekslibrisų raidos etapo apibendrinimu.

Kadangi dalyviai nebuvo apriboti techninių reikalavimų ar nurodymų, parodoje galime pasigėrėti atlikimo būdų įvairove, puikiai iliustruojančia grafikos galimybes ir universalumą.

Technologijų kaitos tendencijos ekspozicijoje gana ryškios: tradicines iškiliosios ir giliaspaudės grafikos technikas (kurios pačios parodoje yra gana plačiai interpretuojamos) papildo kompiuterinė grafika, reprodukcija, eksperimentinės autorinės technikos. Galima išvysti ir tokių ekslibriso žanro netikėtumų kaip skiautiniai ar popieriaus karpiniai. Parodoje prieš akis atsiveria daugialypis skirtingų kūrybinių formų kaleidoskopas, organiškai susiliejantis į vientisą grafinių išraiškų lauką.

Ramūnas Petrusevičius. 2024

Parodai darbų pateikė ne viena ryški Lietuvos meno pasaulio asmenybė. Plačiam visuomenės ratui gerai pažįstami dailininkai – ekslibrisų meistras Alfonsas Čepauskas ir grafikas, tapytojas Mikalojus Povilas Vilutis – pasinėrė į kompiuterinės grafikos eksperimentus. Lietuviškosios kaligrafijos mokyklos įkūrėjas Albertas Gurskas pateikė subtilių, elegantiškų šriftinių ekslibrisų. Vienas ryškiausių Lietuvos grafikų Augustinas Virgilijus Burba prakalbino tradicines medžio ir linoleumo graviūras, išryškindamas medžiagiškumą ir linijos ekspresiją, o ekslibrisų kūrėjo Povilo Šiaučiūno minimalistiniai linoraižiniai – archajiški, dekoratyvūs juodi monolitai, savo stilistika nukelia į XX a. 8–9 dešimtmečius.

Tyrinėdami parodą turės kuo pasidžiaugti tradicinės grafikos gerbėjai. Nors giliaspaudės grafikos darbų ypač mažai, tačiau iškilioji spauda – linoraižiniai – ekspozicijoje dominuoja. Įdomu stebėti, kaip šią tradicinę techniką prisijaukina skirtingi kūrėjai. Kazio Bimbos, Virginijos Armanavičienės, Renatos Murauskaitės ir Elžbietos Zalogaitės linograviūros – dramatiškos, ekspresionistinės, tarsi nužengusios iš nebylaus kino scenografijų ar afišų. Širvintų krašto grafikės Neringos Žukauskaitės atspaudai – abstraktaus meno miniatiūros, kuriose darniai susijungia žalios spalvinės dėmės ir kontrastingos, kūrinio erdvę padalijančios juodos detalės. Rasa Janulevičiūtė linoraižiniuose perteikia spalvingą pasaką, kurioje gausu detalių ir simbolių.

Otilija Pleškytė. Kauno dailės gimnazija. Mokyta J. Galdikaitė. Ekslibrisas G. Didelytei

Įdomūs ir techniškai vertingi parodoje dalyvaujančių Kauno menininkų ekslibrisai. Dailininkas, karikatūristas Vladimiras Beresniovas (Vlãber) pateikė labai skirtingų darbų: vienuose mainosi abstrahuotos, monochromiškos formos, kituose – šiek tiek šimoniškos, vitražus primenančios geometrinės mozaikos. Grafikės, popieriaus gaminimo technologijos meistrės Sigutės Bronickienės darbai ypač žavi aliuzija į ekslibrisą kaip dekoratyvų popieriaus lapelį, klijuojamą į knygą – čia svarbų vaidmenį atlieka tanki, grubi rankų darbo popieriaus tekstūra. Serenos Pečiūnaitytės sausąja adata sukurti ekslibrisai išsiskiria savo formų žaisme, mistiška nuotaika ir netikėtai tapybiška šios technikos interpretacija. Parodoje taip pat galima išvysti Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Pedagogikos katedros docentės Sigitos Saulėnienės jautriai dekoratyvių ekslibrisų, taip pat vienos studijos „Hands on Press“ įkūrėjų, grafikės Gabrielės Gudaitytės serigrafijos technika atliktą darbą, kuriame dominuoja švelniai mėlyna spalva. Ekslibrisų gerbėjams gerai žinomas architektas Alvydas Jonaitis savo kaligrafiškuose darbuose perteikė šmaikščiąją knygos ženklų pusę.

Kaunietės grafikės Jolanta Galdikaitė ir Ugnė Rudinskaitė ne tik pateikė po vieną originalų darbą, bet ir kartu į parodą pakvietė savo auklėtinius iš Kauno dailės gimnazijos. Taip parodą papildė dar tik pirmuosius žingsnius ekslibriso srityje žengiantys jaunieji kūrėjai, nustebinę aukšta knygos ženklų atlikimo kultūra ir siužetų originalumu. Ekslibrisus moksleiviai paskyrė žinomiems menininkams – Stasiui Eidrigevičiui, Vincui Kisarauskui, Gražinai Didelytei, Petrui Repšiui, Mikalojui Vilučiui ir kt. Šiose žaviose miniatiūrose jaunieji kūrėjai sėkmingai subalansavo savo besiformuojantį stilistinį braižą su pasirinktos asmenybės kūrybos motyvais. Tiek moksleivių, tiek dailės pedagogų dalyvavimas parodoje nuteikia optimistiškai dėl lietuviško ekslibriso ateities.

Ugnė Rudinskaitė. X3. 2024.

Tradiciškai ekslibrisas yra neatsiejamas nuo knygos, tačiau dabar, kaip rodo tokios parodos kaip ši, jis yra tiek išlaisvėjęs nuo griežtų asociacijų, kad gali sėkmingai egzistuoti kaip individualus meno kūrinys – miniatiūrinis piešinys ar atspaudas, skiautinys, karpinys ar kompiuterinės grafikos produktas.

Šiandien ekslibrisas tapo laisva meno forma, leidžiančia kūrėjams naujai interpretuoti knygos ženklo tradicijas ir prasmes, permąstant žmogaus ir knygos, menininko ir kūrinio subjekto santykį. Einant per parodą pro akis prabėga marga, įvairialypė dėlionė, bylojanti žmogaus kūrybiškumo galias, kviečianti pasinerti į simbolių ir alegorijų gausų ekslibrisų pasaulį.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos organizuojama paroda yra projekto „Dvidešimt penktoji Lietuvos ekslibriso paroda“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė, dalis.

Kas? Paroda „Dvidešimt penktoji Lietuvos ekslibriso paroda“.

Kur? Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2)

Kada? veikia iki rugpjūčio 1 d.