Šis teisės aktas priimtas po to, kai per rytinę Suomijos sieną atvyko daug prieglobsčio prašytojų. Helsinkis teigė, kad tai suorganizavo Rusija, tačiau Kremlius šį kaltinimą neigia.

Iš viso 167 parlamento nariai balsavo už „aktą dėl laikinų priemonių kovai su instrumentine migracija“, o 31 parlamento narys jam nepritarė.

Kad įstatymas įsigaliotų, jį turi pasirašyti Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas, išsakęs paramą šiam teisės aktui. Paprastai tai padaroma per kelias dienas nuo įstatymo priėmimo.

Numatoma, kad įstatymas galios vienerius metus ir suteiks pareigūnams galimybę apriboti tarptautinės apsaugos prašymų priėmimą Suomijos pasienyje ir netoli jo.

Suomijos dešinioji vyriausybė teigė, kad naujų teisinių priemonių prireikė po to, kai praėjusį rudenį prie rytinės 1 340 km sienos su Rusija atvyko beveik 1 tūkst. migrantų be vizų.

„Tai stipri žinia Rusijai ir stipri žinia mūsų sąjungininkams. Suomija pasirūpins savo ir ES sienos saugumu“, – iškart po balsavimo parlamente spaudos konferencijoje sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.

Gruodžio viduryje Šiaurės šalis, reaguodama į migrantų antplūdį, uždarė savo sieną su Rusija.

Teisės ekspertai pažymėjo, kad įstatymas prieštarauja Suomijos konstitucijoje įtvirtintiems įsipareigojimams dėl žmogaus teisių ir tarptautiniams teisiniams įsipareigojimams.

Prie parlamento apie 100 žmonių susirinko protestuoti prieš įstatymą, pranešė vietos žiniasklaida.

Opozicinės partijos, tokios kaip Žaliųjų partija ir Kairiųjų aljansas, taip pat pavieniai asmenys iš kitų parlamente dirbančių politinių jėgų griežtai pasisakė prieš minimą įstatymą.

Kairiųjų aljanso lyderė Li Andersson savo pranešime socialiniame tinkle „X“ teigė, kad „tai liūdna diena Suomijos teisinei valstybei ir žmogaus teisėms“.

Taisyklės, kuriomis siekiama atremti tai, ką Helsinkis pavadino Rusijos hibridinėmis atakomis, gali būti taikomos vieną mėnesį ribotose teritorijose, jei manoma, kad kyla grėsmė Suomijos suverenitetui ir nacionaliniam saugumui.

Ją aktyvavus, apsaugos galės prašyti tik tam tikri prieglobsčio prašytojai, pavyzdžiui, vaikai ar neįgalieji.

Jų teisė prašyti prieglobsčio priklausys nuo to, kaip jų atvejį įvertins sienos apsaugos pareigūnai, o migrantai, kuriems bus atsisakyta suteikti prieglobstį, negalės apskųsti sprendimo.