Anot jo, įliejus šiuos finansus į šalies rinką, tai ne tik atgaivintų pramonės sektorių, bet ir užtikrintų didesnį gynybos finansavimą.

„Manau, kad reikėtų dabar paskubėti. Nes jeigu mes norime auginti mūsų gynybą ir mūsų biudžetą, nes kuo didesnis BVP, tuo daugiau pinigų skiriame tiek tam, tiek žmonėms“, – pirmadienį „Žinių radijui“ komentavo V. Janulevičius.

„Per pandemiją mes turėjome tų pinigų ir užaugome. Tai reikėtų tą patį daryti it dabar, nes matome pramonės, ekonomikos situaciją. Nes nors džiugina vidinis vartojimas, bet jis prislops ir pradės įmonės mažinti darbuotojų skaičių. Kad to nebūtų, mes turime dabar įlieti kapitalą“, – pridūrė jis.

LPK prezidentas tvirtino, kad toks pramonės sustiprėjimas reikštų, kad 3 proc. nuo BVP gynybos finansavimo vertė, kuri 2025 m. sieks apie 2,3 mlrd. eurų, padidėtų apie 200 mln. eurų.

ELTA primena, kad Lietuva iš RRF fondo yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų. Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.

Lietuva taip pat pasikreipuisi į ESBT, reaguodama į EK pritaikytą dalinę 8,7 mln. eurų sankciją Lietuvos RRF plano daliai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad antrasis RRF fondo lėšų išmokos Lietuvai prašymas yra sustabdytas tol, kol parlamentas nepriims su mokesčių reformos paketu susijusių sprendimų. Anot jos, jeigu reikalingi pokyčiai nebus priimti, EK gali taikyti sankcijas.