Ministerijos duomenimis, šiais metais 1,5 tūkst. daugiau stojančiųjų galėjo pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas.

Anot ministrės, sprendimas suvienodinti priėmimo reikalavimus į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas paskatino šiųmetinius abiturientus geriau pasiruošti egzaminams.

„Matome, kad stojančiųjų pasirengimas studijoms šiemet yra geresnis – turime 1,5 tūkst. daugiau galinčių pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas stojančiųjų nei pernai. Tai rodo, kad abiturientai, iš anksto žinodami apie šiemet pakitusius priėmimo reikalavimus, atsakingiau ruošėsi brandos egzaminams ir tolesniam keliui aukštosiose mokyklose“, – ministerijos pranešime sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Nuo šių metų visi stojantieji turi tam tikru lygiu išlaikyti tris valstybinius egzaminus. Priėmimo sąlygų reikalavimų suvienodinimui Seimas pritarė dar 2022 metais.

Šiemet stebėjome, kaip kai kurios aukštosios mokyklos, siekdamos pritraukti kuo daugiau stojančiųjų ir lėšų, kartelę nuleido iki 1–2 balų. Tai studijoms kokybės nepriduoda.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad studijų kokybės užtikrinimo procese dalyvauja ne tik valstybė, bet ir aukštosios mokyklos.

„Šiemet stebėjome, kaip kai kurios aukštosios mokyklos, siekdamos pritraukti kuo daugiau stojančiųjų ir lėšų, kartelę nuleido iki 1–2 balų. Tai studijoms kokybės nepriduoda“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimui į aukštąsias mokyklas šiais metais kvietimų pasirašyti studijų sutartis sulaukė 19,4 tūkst. stojančiųjų. Iš jų 12,5 tūkst. pakviesti į valstybės finansuojamas vietas, tai yra 150 daugiau jaunuolių nei pernai.

Tuo metu įstojusiųjų į mokamas vietas gerokai sumažėjo. Studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose pakviesti 6923 asmenys, pernai tokių buvo 8901. [4]