Ta proga vidurdienį Klaipėdos piliavietėje bus pakelta miesto vėliava. Kadangi 2024-ieji paskelbti Švyturių metais, vėliavą iškilmingai atneš ir kels su jūrine kultūra susiję žmonės – esami ir būsimi jūrininkai.

Karlskronos aikštėje numatyta edukacinė popietė, jos programoje – senovinės muzikos ansamblio „Hansanova“ koncertas, viduramžių šokių programa, bus pristatomi senoviniai amatai bei žaidimai, prisimenami svarbiausi Klaipėdos miesto istorijos momentai, vyks bajorų kovų pasirodymas.

Popiet ant Kalvystės muziejaus pastato bus atidengta atminimo lenta, skirta muziejaus įkūrėjui, tautodailininkui ir restauratoriui Dionyzui Varkaliui (1934–2022).

Vakare vyks kultūros magistrų ir miesto garbės piliečio vardų suteikimas.

Šiemet kultūros magistro vardai bus suteikti skulptoriui Klaudijui Pūdymui, fotografui Broniui Vytui Karaciejui ir buvusiai Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktorei Bronislavai Lauciuvienei.

Pirmąkart kultūros magistrų pagerbimas vyks ne uždarose patalpose – Pilies muziejaus poternoje, į kurią įprastai galėdavo patekti kviestiniai asmenys, bet pačiame miesto centre – Teatro aikštėje, šalia Taravos Anikės.

„Kiekvienam klaipėdiečiui, gyvenančiam čia ar mylinčiam Klaipėdą iš tolo, linkiu, kad pasididžiavimo jausmas savo miestu tik stiprėtų, kad Klaipėda įgytų dar stipresnę trauką ieškantiems mokslo, darbo vietos ar vietos gyvenimui“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.

Be to, tradiciškai per miesto gimtadienį suteikiamas ir Klaipėdos garbės piliečio vardas, skiriamas asmenims už ypatingus nuopelnus uostamiesčiui. Šiemet Garbės piliečio vardas bus suteiktas tautodailininkui, Kalvystės muziejaus įkūrėjui D. Varkaliui po mirties.

Iki šiol Klaipėdos garbės piliečio vardas suteiktas 22 asmenims.

Po iškilmingos ceremonijos Teatro aikštėje vyks šventinis koncertas.

Memelburgas arba Klaipėdos pilis pirmą kartą paminėta 1252 metų liepos 29 dienos dokumente, kuriame Livonijos ordino didysis magistras Eberhardas fon Zeinė ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutarė dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės.

Tais pačiais metais prie Dangės žiočių pastatyta medinė pilis. Vėliau ji daug kartų perstatyta, kol XIX amžiuje, praradusi savo strateginę reikšmę, buvo nugriauta.