Tai numato projektas, kurį antradienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms.

Siekiant spartesnio krašto apsaugos stiprinimo, birželio pabaigoje Seimas priėmė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą, pakoregavo su juo susijusių mokesčių tarifus.

Gynybos fondas skirtas kaupti lėšoms, kuriomis būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai.

„Numatoma patvirtinti Valstybės gynybos fondo nuostatus, juose įtvirtinant pagrindinius Gynybos fondo valdymo, lėšų kaupimo, skyrimo ir naudojimo, kontrolės principus bei Gynybos fondo lėšų paskirstymo tvarką“, – rašoma ministerijos pranešime.

Projekte nurodoma, kad fondo valdytoja KAM savo teises ir pareigas numato įgyvendinti per kolegialų valdymo organą – Gynybos fondo tarybą.

Šią tarybą sudarytų krašto apsaugos ministras, Vyriausybės kancleris, finansų ministras bei Lietuvos kariuomenės vadas arba jų įgalioti asmenys.

Numatoma, kad fondo lėšos būtų kaupiamos ir laikomos atskiroje KAM tvarkomoje valstybės iždo sąskaitoje, lėšos institucijos galės panaudoti tik įstatyme numatytiems tikslams ir dėl jų panaudojimo turės atsiskaityti fondo tarybai.

Nepanaudotos lėšos metų pabaigoje turėtų būti grąžintos į Gynybos fondą, jo ataskaitų valstybinį auditą atliks Valstybės kontrolė.

2025 metais į Gynybos fondą tikimasi gauti 209 mln. eurų, 2026 metais – 325 mln. eurų, 2027 metais – 343 mln. eurų.

Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.