„Kontrmobilumas yra gynybos integrali dalis (...). Norint gintis efektyviai, reikia tą sistemą sukurti. Tą mes ir darome“, – kalbėjo ministras.

Generolo Silvestro Žukausko poligone ketvirtadienį pristatytos rezervinės kliūties – kelio blokavimo – elementai ir kontrmobilumo priemonėmis pildomas inžinerinių priemonių parkas.

Ministro teigimu, šios priemonės didins atgrasomąjį ir gynybinį valstybės potencialą ir šalies sienų su Rusija bei Baltarusija saugumą.

Skaičiuojama, jog viename parke esančių priemonių pakaktų užtverti maždaug šešis–aštuonis galimus priešo priartėjimo kelius, priklausomai nuo kelio pločio ir dangos.

„Žinant, istoriškai priartėjamo kelius, kur istoriškai judėjo kariuomenės, mes žinome, kur yra „butelio kakliukai“, kur yra vietovės ir ten mes ir akcentuojamės“, – kalbėjo kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

Mes žinome, kur yra „butelio kakliukai“, kur yra vietovės ir ten mes ir akcentuojamės.

Jis pažymėjo anksčiau skeptiškai vertinęs minimų priemonių efektyvumą, tačiau, pasak vado, Rusijos karas Ukrainoje parodė, jog kliūtys sulėtina bei sustabdo priešą, leidžia jį nukreipti.

„Aš esu už, mes tam turime skirti pakankamai dėmesio“, – teigė generolas R. Vaikšnoras.

Fortifikuos ruožus pasienyje su Rusija

Liepos pabaigoje Vyriausybė pritarė dalies kontrmobilumo priemonių įgyvendinimui, tarp jų – parkų steigimui, kliūtims keliuose, medžių ruožams, melioracijos griovių atstatymui, konstrukcijų sprogmenims po tiltais įrengimas.

Planuojama iki kitų metų balandžio 1-osios įrengti kontrmobilumo priemonių parkus Lietuvos kariuomenės nustatytose vietose, esančiose prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

„Gynybos finansavimas yra tokio lygio, kuris gali leisti mums šitą pajėgumą stiprinti. Tai ką mes dabar turime tvarkaraštyje, „drakono dantys“ kas savaitę važiuoja į parkus įvairiuose regionuose. Iki metų galo užsipildys 14 (parkų – BNS) pagal planą, iki kovo dar – 13, balandžio mėnesį turėsime pilną operacinį pajėgumą“, – teigė L. Kasčiūnas.

Kalbėdamas apie Lietuvos pasienį su Rusija ministras pažymėjo, jog yra keliolika ruožų, kuriuos reikia fortifikuoti iš anksto: tiltai, keliai ir brastos.

L. Kasčiūno teigimu, karinės invazijos atveju, priešo pajėgoms prireiktų kur kas daugiau laiko ir resursų siekiant pašalinti inžinerines kliūtis, o tai suteiktų daugiau laiko pasiruošti gynybai.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Planuoja įrengti dar 26 parkus

Iš viso šalyje bus įrengti 27 kontrmobilumo parkai, jie bus užpildyti tokiomis inžinerinėmis kontrmobilumo priemonėmis kaip „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“ ir kelio užtvarai. Ministerija planuoja iki metų pabaigos minėtų priemonių kariuomenei perduoti už daugiau nei 4 mln. eurų. Taip pat planuojama įsigyti dar „drakono dantų“ už maždaug 2,5 mln. eurų.

Dalis parkų bus civilinėse, dalis – karinėse teritorijose.

Priemones pristačiusio kariuomenės Kovinės inžinerijos kuopos vado kapitono Mantauto Šuto teigimu, „ispaniški arkliai“ – mobili ir lengvai surenkama užtvara, paprastai turinti kryžiaus formą, dažniausiai gaminama iš medžio ar metalo. Jie trukdo transporto priemonių judėjimui, o priešui reikia skirti laiko ir išteklių jiems pašalinti.

Tuo metu „drakono dantys“ – piramidės formos betoninės kliūtys yra skirtos sustabdyti karines transporto priemones, ypač tankus, jos išdėstomos zigzagais arba linijomis, glaudžiai vieni prie kitų, kad būtų sunku išardyti.

Lengvai, dviejų karių, be papildomų įrenginių, surenkami „ežiai“ skirti neleisti karinei technikai judėti kietu paviršiumi.

Kaip teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius, visos parkuose atsirasiančios kontrmobilumo priemonės bus pagamintos Lietuvoje.

Priemonės – veiksmingiausios su minomis

Fiziniai barjerai bus komplektuojami kaip sistema. Pirmoje kliūčių juostoje būtų statomi „ežiai“, antroje – „drakono dantys“, paskutinę juostą sudarytų rezervinės kliūtys, toliau būtų kliūtį dengiančios karių pajėgos.

„Kiekviena kliūtis progresuoja judant arčiau draugiškų pajėgų“, – sakė M. Šutas.

Įrengtos kliūtys, anot kariuomenės atstovų, yra veiksmingiausios, kuomet jos yra įrengiamos kartu su minomis. Pastarosioms įsigyti ir bus skiriama daugiausia lėšų.

Pasak ministro, šiuo metu minų įsigijimas vyksta etapais, tačiau jis plačiau planų nedetalizavo.

L. Kasčiūnas yra minėjęs, kad yra kalbama ir apie lietuviškų minų gamybą. Anot ministro, kitą savaitę su „interesą ir pajėgumą“ parodžiusiomis bendrovėmis bus rengiamas susitikimas, pasak jo, tokių – bent penkios.

Taip pat suplanuotos ir kitos kontrmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai.

Svarsto pasienyje įrengti ir atraminius taškus

Praėjusią savaitę Ukrainoje fortifikacijas apžiūrėjęs L. Kasčiūnas akcentavo, jog prieš Rusijos agresiją kovojanti šalis turi atramines linijas, kuriuose yra įrengti tam tikri grioviai. Pasak ministro, jie leidžia „dengiant save medžioti priešą“.

„Mes svarstome, matysime, tą daro mūsų kariuomenė poligonuose, bet treniravimosi tikslams ir šiek tiek atgrasymui kai kuriuose pasienio ruožuose būtų galima tokius atraminius taškus įrengti ir Lietuvoje“, – kalbėjo jis.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, kontrmobilumo inžinerinių priemonių įsigijimui 2024 metais kariuomenei numatyta skirti 8 mln. eurų, o kitoms institucijoms – 2,4 mln. eurų.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Tuo metu kartu su minomis per dešimtmetį gali reikėti apie 600 mln. eurų.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovai yra pasirašę laišką, kuriame ragina Europos Sąjungą įrengti gynybos liniją palei bloko rytinę sieną su Rusija ir Baltarusija, saugojantis nuo karinių ir hibridinių grėsmių, kurias kelia šios valstybės.

Ministerijos teigimu, Lietuva derina pastangas kontrmobilumo srityje su kaimyninėmis valstybėmis.