– Ministre, jūsų vadovaujama ministerija atsako už daug visuomenei svarbių sričių. Tai ir viešasis saugumas, migracija, viešasis administravimas, vietos savivalda, valstybės tarnyba, bendruomeninės organizacijos ir regioninė politika. Žodžiuose „regioninė politika“ telpa labai daug reikšmių. Ką tai reiškia jums?

– Pirmiausia, regioninė politika nėra apie atskirų savivaldybių ar (dar blogiau) atskirų politikų poreikių finansavimą, lėšų pasidalijimą, o apie regioninio lygmens įgalinimą veikti bendrai. Lietuvoje yra ne tik 60 savivaldybių, bet ir dešimt regionų. Siekiame, kad regionai būtų vietos, kur priimami veiksmingi sprendimai, o ne tiesiog teritorijos žemėlapyje.

Regioninė politika yra investicijų politika. Ją vykdant palaikomas darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas, aukštesnė gyvenimo kokybė ir tvari plėtra, todėl labai svarbu, kad būtų iš tiesų investuojama, o ne įsisavinama.

Galima kalbėti apie praėjusio dešimtmečio nesėkmes, kai, nepaisant didžiulio dėmesio infrastruktūrai, regionų socialinio ir ekonominio vystymosi proveržis neįvyko. Tai lėmė ir centrinės valdžios, ir savivaldybių požiūris – pastangos bet kokia kaina įsisavinti ES lėšas, o ne siekti ilgalaikių rezultatų. Mūsų tikslas – tokį požiūrį keisti. Ir matau, kad situacija keičiasi į gerą.

Galiu pateikti pavyzdį – funkcines zonas. Paprastai tariant, tai jungtinės savivaldybių komandos, kurios kartu gerina viešąsias paslaugas savo gyventojams, verslui ar atvykstantiems keliautojams.

Man pradėjus eiti vidaus reikalų ministrės pareigas, šalyje buvo tik viena funkcinė zona – keturios Tauragės regiono savivaldybės pradėjo kurti bendrą viešojo transporto sistemą. Dabar savo strategijas yra patvirtinusios dešimt funkcinių zonų, netrukus prisijungs ir vienuoliktoji. Jau dabar matome daugybę puikių idėjų įvairiausiose srityse – nuo turizmo iki sveikatos, kurių savivaldybės tiesiog nebūtų galėjusios įgyvendinti pavieniui.

Visų jų neišvardysiu, bet pateiksiu Visagino, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių pavyzdį. Tai atoki teritorija – kelionė iki artimiausio didmiesčio – Vilniaus arba Panevėžio – trunka daugiau kaip dvi valandas. Čia, kaip ir visur, gimsta vaikų su autizmo spektro ar kitais raidos sutrikimais. Siekiant padėti šioms šeimoms, trys savivaldybės nusprendė kurti bendrą pagalbos centrą. Paslaugų pasiekiamumas sutrumpės nuo daugiau kaip dviejų valandų iki mažiau kaip pusvalandžio, o centro išlaikymas netaps našta vienai savivaldybei. Būtent tokiais principais ir turėtų veikti regioninė politika – kai yra reali problema, jai spręsti sutelkiamos partnerių pajėgos ir pamatuojami rezultatai.

Vyriausybė patvirtino 2022–2030 m. Regionų plėtros programą, kuriai skirta rekordiškai didelė ES investicijų suma – 1,6 mlrd.eurų, arba 27 proc. visų Lietuvai skiriamų ES Sanglaudos politikos lėšų.

 

– Ministerijai vadovaujate krizių laikotarpiu – pradedant pandemijos valdymu, migrantų krize, besitę­siant Rusijos karui prieš Ukrainą. Ar dėl to nepritrūksta laiko ir dėmesio regionų, savivaldos, bendruomenių klausimams?

– Greičiau atvirkščiai. Lietuvai susidūrus su iššūkiais, dar kartą teko įsitikinti, koks svarbus glaudus valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimas. Tad ėmėme stiprinti savivaldos, regionų ir centrinės valdžios partnerystę, nepamiršdami ir konkrečių bendruomenių.

Vyriausybė patvirtino 2022–2030 m. Regionų plėtros programą, kuriai skirta rekordiškai didelė ES investicijų suma – 1,6 mlrd. eurų, arba 27 proc. visų Lietuvai skiriamų ES Sanglaudos politikos lėšų.

Aiškiai suprantame, kad esame stiprūs tiek, kiek stiprus kiekvienas regionas ir kiekviena bendruomenė. Tad tai yra visos valstybės saugumo ir atsparumo klausimas.

Kitas labai svarbus finansinis mechanizmas – bendruomenės inicijuota vietos plėtra miestuose. Visoms 52 šiemet bendruomenių, savivaldybių ir verslo kartu parengtoms strategijoms įgyvendinti skirta daugiau kaip 47 mln. eurų.

Galime matyti ir tai, kad savivaldybės tampa finansiškai stipresnės – joms pavaldžiose įstaigose darbo užmokestis auga sparčiau nei bendrai viešajame sektoriuje.

Galiausiai, būtent savivaldybėse dirba parengties pareigūnai, kurie užtikrina gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Aktyviai bendradarbiaujame ir su bendruomenėmis. Pernai buvo surengti civilinės saugos mokymai vietos bendruomenių lyderiams visose 60 savivaldybių, kuriuos išklausė arti 2 tūkst. žmonių. Tikiu, kad apmokyti vietos lyderiai žinias savo bendruomenėse gali paskleisti geriausiai. Be to, aktyviai įsitraukus savivaldybėms, vos per dvejus metus Lietuvoje sukurtas 4 369 priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo. Čia tilptų daugiau nei 1 mln., arba apie 40 proc., šalies gyventojų.

Norėčiau paprašyti skaitytojų apsilankyti svetainėje www.lt72.lt [4]. Čia rasite naudingos, lengvai suprantamos informacijos, susijusios su pasirengimu įvairioms galimoms grėsmėms. Svetainė pritaikyta ir žmonėms, turintiems negalią.

– Tę­siasi ketvirtieji jūsų kadencijos metai – kaip per tą laiką pasikeitė Lietuvos regioninė politika? Kokių esminių pokyčių pavyko pasiekti?

Pirmą kartą turime tikras regionines institucijas, kurios kartu su sprendimo teise gavo ir didelę atsakomybę už tai, kad investicijos atneštų naudos kiekvienam regionui.

 

– Man pradėjus darbus, regioninė politika iš esmės buvo tapatinama su savivaldybių projektų finansavimu. Planuojant investicijas, buvo vadovaujamasi „tas pats tinka visiems“ principu ir nebuvo paisoma regionų specifikos – visiems regionams taikytos vienodos priemonės. Tačiau Europoje senokai suprasta, kad tai neveikia. Norėdami Lietuvoje turėti „iš apačios“ veikiančią regioninę politiką, turėjome įveikti kelis svarbius etapus.

Pirmuoju etapu 2021 m. įsisteigė naujos formos regionų plėtros tarybos. Jos yra savarankiški juridiniai asmenys, turintys savo politinę vadovybę.

Pirmą kartą turime tikras regionines institucijas, kurios kartu su sprendimo teise gavo ir didelę atsakomybę už tai, kad investicijos atneštų naudos kiekvienam regionui.

2022 m. patvirtinta Regionų plėtros programa. Drąsiai galiu pavadinti ją naujos kartos strategija su aiškia regioninės politikos vizija, paremta realiais finansais. Joje nebėra vienodų visiems regionams priemonių.

Pernai patvirtinti ir visų dešimties regionų plėtros planai laikotarpiui iki 2030 m. Žinoma, regionų plėtros planai buvo ir anksčiau. Tačiau reikėjo keisti ir teisinę bazę, ir požiūrį, kad planuoti būtų pradedama nuo strategijos, o baigiama konkrečiais projektais.

Ketvirtasis etapas baigsis netrukus. Iki rugsėjo 1 d. visos regionų plėtros tarybos jau bus suplanavusios

100 proc. projektų lėšų. Kokybiškas strateginis planavimas kainuoja daug laiko ir pastangų, bet galiu pasidžiaugti, kad su užduotimi regionų plėtros tarybos susitvarkė. Šiais metais jau prasidėjo ir konkrečių projektų įgyvendinimas. Tikiu, kad kartu mums pavyks pasiekti, kad visuose šalies regionuose plėtra būtų tolygi.

Regioninės politikos forumas 2024

2024 m. rugpjūčio 29 d. Plungėje vyks šeštasis Regioninės politikos forumas. Tai tradicinis regioninės politikos aktualijoms skirtas Vidaus reikalų ministerijos renginys, organizuojamas nuo 2017 m.

Forume aptarti svarbiausių darbų ir iššūkių, apžvelgti regioninės politikos dabarties ir ateities susirenka merai, savivaldybių, regionų plėtros tarybų, Vyriausybės, Seimo ir verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, Lietuvos ir užsienio mokslininkai, ekspertai.

Šių metų forume tradiciškai vyks trys diskusijos. Pirmoji bus skirta aptarti ES Sanglaudos politiką po 2027 m. Nors 2021–2027 m. ES fondų investicijų laikotarpis dar tik įsibėgėja, ES šalys jau pradeda diskusijas dėl tolesnių perspektyvų. Lietuvai šiuo atžvilgiu labai svarbūs regionų lūkesčiai, nes Sanglaudos politika yra skirta būtent jiems. Bus aptariama, kokie principai turėtų būti išlaikyti, ką reikėtų reformuoti ir kokios naujos tendencijos yra svarbios. Diskusijos dėl Sanglaudos politikos ateities yra esminė regioninės politikos dalis, nes jos suteikia galimybę regionams prisidėti prie ES fondų investicijų krypčių formavimo, atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius.

Antroji diskusija bus skirta regionų plėtros planų įgyvendinimui ir reagavimui į besikeičiančias sąlygas. 2022 m. buvo patvirtintos Regionų plėtros programa ir ES fondų investicijų programa, tad šiuo metu Regionų plėtros tarybos baigia rengti pažangos priemones ir pradeda įgyvendinti konkrečius projektus. Tačiau ekonominės ir socialinės sąlygos dėl nacionalinių ir tarptautinių veiksnių nuolat kinta. Diskusijos metu bus aptariama, ar Regionų plėtros programos kryptys atitinka regionų poreikius, kokius patobulinimus reikėtų įgyvendinti ir kokios naujos kryptys galėtų būti aktualios.

Trečioji tema – kūrybinės industrijos kaip ateities ekonomikos kryptis. Ši tema ypač aktuali, nes tradicinės ekonomikos sritys dažnai išnaudoja savo potencialą, o technologiniai pokyčiai, tokie kaip robotizacija ir dirbtinis intelektas, kelia tiek naujų galimybių, tiek grėsmių regionų konkurencingumui ir darbo vietoms. Vis daugiau regionų planuoja investuoti į kūrybines industrijas, tačiau kyla klausimų, ar šios srities augimas gali sumažinti regioninius skirtumus. Diskusijos metu bus aptariama, kas yra kūrybinės industrijos, kokie jų veikimo principai ir poreikiai ir kaip regionai ir savivaldybės gali dalyvauti šiame sektoriuje.

Visos šios svarbios temos bus aptartos šių metų Regioninės politikos forume.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė: dėl ES investicijų turime visas galimybes pasiekti kokybinį proveržį stiprindami mūsų regionus. Palyginti su ankstesne ES investicijų perspektyva, regionai vien tiesiogiai sulauks žymiai didesnių investicijų. 2014–2020 m. laikotarpiu regionams buvo skirta apie 972 mln. eurų investicijoms. Naujoje perspektyvoje programai įgyvendinti skirta daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų lėšų ir patys regionai  sprendžia.

Išsamiau apie jūsų galimybes – www.ESinvesticijos.lt [5].