Kaip nurodoma sprendimo projekte, Seredžiaus miestelyje esanti P. Cvirkos gatvė bus pervadinta į Palemono, o Jurbarke – į Bibliotekos gatvę.

Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius BNS šią savaitę nurodė, kad trečiadienį vyksiančiame tarybos posėdyje bus priimtas galutinis sprendimas dėl šių dviejų gatvių keitimo.

„Politinis sprendinys keisti arba nekeisti buvo priimtas birželio mėnesį ir padarytas dėl Genocido centro reikalavimų“, – teigė meras.

Anot jo, tokie naujų gatvių pavadinimai pasirinkti atlikus gyventojų apklausą.

Jurbarko miesto seniūnijoje buvo gauti pasiūlymai gatvę pervadinti Arnoldo Piročkino, Ąžuolų, Bibliotekos, L. Meškaitytės, Vaižganto, Tumo Vaižganto, Veverskių vardais. Seredžiaus seniūnijoje – Bažnyčios, Palemono ir Alo Jolsono pavadinimais.

Tuo metu Veliuonoje esančią P. Cvirkos gatvę nuspręsta kol kas palikti, gyventojams pakartotinai kreipusis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

„Dėl Veliuonos irgi buvo apklausos gyventojų, bet jie kreipėsi į Genocido centrą, prašydami, kad jiems leistų palikti, kadangi Veliuona buvo Cvirkos gimtinė“, – kalbėjo meras.

Pasak mero, kol kas gyventojai atsakymo iš centro nesulaukė.

Mero teigimu, ryškaus gyventojų nepasitenkinimo dėl to, kad yra keičiami P. Cvirkos gatvių pavadinimai, nebuvo sulaukta.

„Negalima sakyti, kad nebuvo (pasipiktinimo – BNS), bet tokio kažkokio ženklaus tai tikrai nebuvo nei posėdyje, nei komitetų metu, nebuvo ir to balsavimo metu, kai gyventojai galėjo išreikšti kažkokį norą“, – kalbėjo S. Mockevičius.

Kol kas minėtų dviejų gatvių pavadinimų lentelės nėra pakeistos. Meras sakė besitikintis, kad procesas bus įgyvendintas iki rugsėjo vidurio.

Centras sprendimą dėl gatvių keitimo priėmė vasario viduryje, sulaukęs tokios Desovietizacijos komisijos rekomendacijos.

Speciali ekspertų komisija yra pripažinusi, kad P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso aktyvistas, Lietuvos komunistų partijos narys ir suklastotų rinkimų rezultatų pagrindu išrinktas Liaudies Seimo deputatas, jo prezidiumo sekretorius (1940 metų birželį–liepą).

Jis nuo pat 1940-ųjų, pirmosios sovietų okupacijos, palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną, iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nariu, be politinių pareigų 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.