Taip pat Danija nurodė, kad atidarys ambasadas Senegale, Tunise ir Ruandoje bei papildys savo ambasadų Egipte, Kenijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Nigerijoje ir Ganoje diplomatinį personalą.

Pranešime priduriama, kad po ambasadų uždarymo Bamake ir Vagaduge bus paskirtas specialusis atstovas Afrikos Didžiųjų ežerų ir Sahelio regionui.

Po to, kai 2020-aisiais Malyje ir 2022-asiais Burkine Fase kariniai lyderiai užgrobė valdžią, šių šalių vyriausybės atsigręžė į Rusiją ir jos samdomų kovotojų grupuotę „Wagner“.

Be to, pastaruoju metu pablogėjo Malio santykiai su Europos valstybėmis.

Anksčiau šį mėnesį karinė chunta įsakė Švedijos ambasadoriui palikti šalį po to, kai vienas švedų ministras sukritikavo Malio paramą Rusijai.

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas nurodė, kad Kopenhaga pertvarkė prioritetus Afrikoje. Jis pridūrė, kad tiek Europa, tiek Danija siekia būti „pageidaujama Afrikos partnere“, tačiau dabar žemynas sprendžia, ar daugiau dėmesio skirti Rytams, ar Vakarams.

„Esame aiškiai suinteresuoti, kad Afrikos šalys, planuodamos savo ateitį, žvelgtų į mus Europoje, – sakė ministras. – Turime įrodyti, kad esame patraukli alternatyva didėjančiai Kinijos ir Rusijos įtakai žemyne.“

Naujojoje Danijos strategijoje daug dėmesio skiriama prekybos didinimui ir iniciatyvoms, susijusioms su geriamu vandeniu.

Artimiausiu metu Danija planuoja skirti milijardą kronų (134 mln. eurų) naujoms dvišalėms vandens plėtros iniciatyvoms Afrikoje, o 2025-aisiais – 425 mln. kronų (57 mln. eurų).