Konteineriai pasienio stotyje

Lietuvos krovinių ekspedijavimo bendrovė „Intermodal Container Service“ teismuose bylinėjosi su Lietuvos geležinkelių vežėju „LTG Cargo“. Iš jo per teismus reikalauta per 58 tūkst. eurų žalos už tai, kad nevežė krovinių iš Kenos geležinkelio stoties Baltarusijos pasienyje į Draugystės geležinkelio stotį prie Klaipėdos uosto.

„Intermodal Container Service“ su „LTG Cargo“ susiderino, kad geležinkelių vežėjas iš Klaipėdos iki Kenos geležinkelio stoties nuveš 140 tuščių konteinerių. Nuvežus 70 konteinerių dalis buvo perduoti į Baltarusiją, dalis užstrigo Kenos geležinkelio stotyje. Likusius konteinerius atsisakyta vežti.

Kai dalis jau pakrautų konteinerių iš Baltarusijos sugrįžo į Keną, jie buvo sulaikyti geležinkelio stotyje. Imta aiškinti, kad Baltarusijos įmonė Svetlogorske esanti nepatikima, todėl jos krovinys – celiuliozė negali keliauti geležinkeliais per Lietuvą į Klaipėdos uostą.

Kilo klausimas, kodėl dalis krovinių vos įvažiavus į Lietuvą buvo sulaikyti?

Gal kas nors iš Vilniaus valdžios koridorių pašnibždėjo, kad su Baltarusija Lietuva nenorinti turėti nieko bendro?

Minėtas susitarimas dėl konteinerių, o vėliau ir Baltarusijos įmonės krovinių gabenimo buvo pradėtas vykdyti 2023 m. vasarį, praėjus maždaug vieneriems metams po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą (taip pat ir iš Baltarusijos teritorijos).

JAV netaikė sankcijų

Įvykus tokiam tarsi ir nesusipratimui, „Intermodal Container Service“ kreipėsi į teismą.

Prieš tai „LTG Cargo“ jai nurodė, kad vadovaujasi nulinės rizikos tolerancijos principais ir bendradarbiauja tik su patikimais ir nerizikingais partneriais ir klientais.

„Intermodal Container Service“ buvo kreipusis į įvairias Lietuvos tarnybas, kad šios nurodytų, ar Baltarusijos celiuliozės gamybos įmonei iš Svetlogorsko ar jos gaminamai produkcijai celiuliozei yra taikomos kokios nors sankcijos.

Nebuvo gauta jokių duomenų, kad „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ įmonei ar jos celiuliozės produkcijai tiesiogiai būtų taikomos kokios nors sankcijos dėl karo Ukrainoje ar dėl kokių nors kitų aplinkybių.

Nors JAV ir netaikė sankcijų baltarusiškiems kroviniams, dėl jų savo verslą smaugė Lietuvos valdžia.

Tai sužinojusi „Intermodal Container Service“ pareikalavo, kad „LTG Cargo“ imtųsi vykdyti pasižadėjimą pristatyti konteinerius su celiulioze iš Kenos į Draugystės geležinkelio stotį. To nepadarius, „Intermodal Container Service“ kreipėsi į teismą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. „Intermodal Container Service“ prašymą atmetė. Nors teisme konstatuota, kad celiuliozei kaip kroviniui nėra taikomos JAV sankcijos. Pateiktas argumentas, kad krovinio pristatymo taškas – ne JAV, todėl nėra svarbu, taikomos jam JAV sankcijos, ar ne. Tokiu atveju neva svarbesni Lietuvoje taikomi juridiniai apribojimai.

Teismo vertinimu, ekspeditorius su Lietuvos muitine yra pasirašęs sutartį, kuri numatė, kad su šalimi agresore prekybiniai santykiai nevykdomi. Baltarusija esanti kvalifikuojama kaip šalis, kuri įsitraukė į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Tai skamba lyg ir keistokai, nes konkretus verslas neatsako už visą šalį. Juo labiau kad nei pačiai Baltarusijos Svetlogorsko celiuliozės įmonei, nei atskiriems jos vadovams jokios tiesioginės sankcijos netaikomos. Sankcijos tuo metu buvusios taikomos tik Baltarusijos prezidentu pasiskelbusiam Aliaksandrui Lukašenkai ir 30 šios šalies tiesioginės valdžios asmenų.

Geležinkelininkai nieko nepažeidė

Šiuos ir kitus argumentus „Intermodal Container Service“ bandė išsakyti apeliacine tvarka. Sustabdžius krovinių gabenimą, ji tiesiogiai patyrė įvairių nuostolių.

Pateiktas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos pavyzdys, kur aiškinta, kad nors įmonė moka mokesčius valstybei, kurie privalomi visiems subjektams, tai neduoda pagrindo pripažinti, kad tokiu veiksmu ji teikia ekonominę naudą režimui.

Nei šis, nei kiti argumentai apeliacinio teismo teisėjams įspūdžio nepadarė. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 13 d. taip pat priėmė krovinio ekspeditoriui nepalankų apeliacinį nutarimą.

Jo argumentai buvo tokie: „Vagonai su kroviniu sulaikyti dėl to, kad krovinio savininko šaliai buvo taikomos sankcijos. Po sulaikymo vagonai su kroviniu buvo grąžinti. Muitinės paslaugos nebuvo suteiktos. Prekės nebuvo įvežtos į Lietuvos teritoriją. Lietuvos geležinkelių vežimo bendrovė jų negalėjo vežti į Klaipėdos uostą. Todėl nelaikytina, kad vežėjas pažeidė kokią nors sutartį.“

Teismas konstatavo, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms „LTG Cargo“ neturi atlyginti jokių nuostolių. Visi nuostoliai tiek dėl konteinerių, tiek dėl vagonų nuomos, tiek dėl jų sugrąžinimo, konteinerių nukėlimo, prastovų, manevrinių ir kitokių darbų, įskaitant teismų išlaidas, teko pačiam ekspeditoriui.

„Intermodal Container Service“ dar kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Jo kasaciją nagrinėjusi kolegija 2024 m. rugpjūčio 8 d. atsisakė priimti skundą. Tuo ji patvirtino, kad 2024 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos sprendimas buvo galutinis ir neskundžiamas.