Taip jis kalbėjo pasieniečiams pastaraisiais mėnesiais stebint daugiau nei įprastai į Lietuvą iš Baltarusijos įskrendančių meteorologinių balionų.

Pasak R. Liubajevo, tais atvejais, kai pavykdavo užfiksuoti jų gabenamus krovinius, tai būdavo cigarečių kontrabanda.

„Mes neturime oro gynybai skirtų ginklų, bet to, mūsų įstatymai šiuo metu neleidžia naudoti šaunamųjų ginklų prieš skraidančius objektus“, – interviu BNS pirmadienį sakė R. Liubajevas.

Pasak jo, pasieniečiai naudoja naudoja šturmo karabinus, neturinčius techninių galimybių numušti aukščiau ore skraidančių objektų.

Visgi R. Liubajevas sakė, kad jau kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, jog ši inicijuotų įstatymų pokyčius, kurie leistų pasieniečiams naudoti šaunamąjį ginklą prieš žemai esantį neteisėtai valstybės sieną kirtusį objektą.

VSAT vadas taip pat nurodė, kad pareigūnai neturi galimybės matyti didesnės dalies meteorologinių balionų, kai jie kerta Lietuvos sieną, nes tuo metu jie būna pernelyg aukštai ir galėtų būti pastebėti nebent Lietuvos kariuomenės radarų.

Šeštadienio naktį toks balionas nukrito Vilniaus oro uosto aerodromo teritorijoje. Jis, įtariama, atskrido iš Baltarusijos ir gabeno kontrabandines cigaretes.

Tuo metu krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad kariuomenei taikos metu naudoti ginklus numušant sieną kertančius balionus būtų pernelyg jautru, todėl tą turėtų daryt pasieniečiai.

– Ar teisingi yra parlamentaro, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo Dainiaus Gaižausko skaičiai, kad per praėjusią savaitę fiksuota 150 į Lietuvą iš Baltarusijos skrendančių meteorologinių balionų?

– Taip, objektai fiksuojami. Per šį mėnesį buvo fiksuota 250 oro balionų. Bet iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad oro erdvės kontrolė, stebėjimas bei gynyba yra Lietuvos kariuomenės viena pagrindinių funkcijų.

Dėl to mūsų veiksmai yra derinami su Lietuvos kariuomene ir kiekvienu atveju, kai fiksuojamas toks balionas arba kitas skraidantis objektas, pagal patvirtintus algoritmus informuojama kariuomenė, visi atliekami veiksmai derinami su kariuomene.

Taip pat tie balionai fiksuojami tik Baltarusijos teritorijoje, kol yra keliami. Situacija tokia, kad per labai trumpą laikotarpį balionai pasiekia 2, 3, 5 kilometrų aukštį ir toliau paveikti VSAT jų negali, nemato ir neturime oro gynybai skirtos ginkluotės.

Jeigu žiūrėtume tendencijas šitų objektų, pastebėjome suaktyvėjimą šių metų pavasarį. Nuo balandžio mėnesio pastebėjome tendenciją, kad kontrabandininkai pradėjo naudoti meteorologinius oro balionus kontrabandai gyventi. Rugpjūtį tokių atvejų buvo fiksuota 117, rugsėjį irgi matome gana didelį judėjimą.

– Kokiais būdais VSAT aptinka tuos meteorologinius balionus su kontrabanda? Ir kaip tada reaguojama, koks yra algoritmas?

– Negalėčiau komentuoti algoritmo, tai nevieša informacija, bet fiksuojame, kai per savo sistemą matome, kad Baltarusijos teritorijoje netoli valstybės sienos keliami balionai. Kai jie pakyla į bent vieno kilometro aukštį, mes jų nebematome.

Mūsų sistemos neskirtos oro erdvės stebėjimui ir kontrolei, tai yra Lietuvos kariuomenės ir Karinių oro pajėgų pagrindinė funkcija. Kai tas balionas atskrenda į oro erdvę, VSAT to nemato.

Mūsų sistemos neskirtos oro erdvės stebėjimui ir kontrolei, tai yra Lietuvos kariuomenės ir Karinių oro pajėgų pagrindinė funkcija.

Yra numatyta visa procedūra, kaip veiksmai atliekami. Jie atliekami tuo pačiu ir su kitais skraidančiais objektais, pavyzdžiui, su bepiločiais orlaiviais arba kitais orlaiviais, jeigu tokie būtų pastebėti mūsų pareigūnų.

– Kaip objektai identifikuojami kaip meteorologiniai oro balionai, ne kažkoks kitas skraidantis objektas?

– Čia klausimą reikia užduoti Lietuvos kariuomenei. Dar kartą pasikartosiu, kai skraidantis objektas yra šimto ar kelių šimtų metrų (aukštyje – BNS) nuo žemės paviršiaus, jokių priemonių paveikti VSAT neturi. Mes neturime oro gynybai skirtų ginklų, bet to, mūsų įstatymai šiuo metu neleidžia naudoti šaunamųjų ginklų prieš skraidančius objektus.

– Ar esate aptaręs su politine vadovybe įstatymų pakeitimus, reikalingus kitokiai VSAT reakcijai į tokius objektus?

– Taip, kalbėjome ir pateikėme siūlymus Vidaus reikalų ministerijai patobulinti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą ir leisti pareigūnams kai kuriais atvejais naudoti šaunamąjį ginklą prieš žemai skrendantį objektą.

– Bet tik tuomet, kai pareigūnas su objektu turi vizualinį kontaktą?

– Tik kai yra vizualinis kontaktas. Šiuo metu VSAT naudojama sistema nesuteikia mums techninių galimybių stebėti oro erdvę, už tai atsakinga Lietuvos kariuomenė.

– Minėjote, kad pastaruoju metu matoma tendencija yra tie meteorologiniai balionai, nemažai jų buvo rugjūtį – rugsėjį. Ar yra kažkokia rizika, kad jie ne tik kontrabandą galėtų gabenti? Ar nekyla čia naujų provokacijų grėsmė? Kaip į tai reaguoti?

– Mes nefiksavome atvejų, kad šitais balionais būtų gabenama ne kontrabanda, nes kai kuriais atvejais spėjame sureaguoti. Jei dėl įvairių priežasčių meteorologinis balionas nusileidžia pasienio ruože arba netoli mūsų stebėjimo sistemos, tai tuo metu mūsų pareigūnai reaguoja ir visais tokiais atvejais buvo aptikta būtent kontrabanda. Tai žinių arba informacijos, kad tais balionais gali būti gabenamas kitas krovinys, tikrai neturime.

– O žvalgybai tie balionai negalėtų būti pritaikyti?

– Matote, apie šitą tendenciją informavome visus savo partnerius, pastebėję jų panaudojimo augimo tendenciją. Bet dar kartą atkreipiu dėmesį: šie balionai nėra valdomi ir yra stipriai priklausomi nuo oro sąlygų, nuo vėjo krypties ir nuo to labai stipriai priklauso jų panaudojamumas. Kadangi orai rugpjūtį buvo labai geri, buvo pakankamai palankios meteorologinės sąlygos, todėl mes ir manome, kad išaugo tas jų naudojimas.

– Minėjote, kad neturite reikalingos įrangos aptikti juos, kai jie pakyla į tam tikrą aukštį. Ar turite įrangą, reikalingą numušti tokius objektus?

– Dar kartą pasakysiu: mes neturime oro gynybai skirtų ginklų. Mūsų ginklai, kuriais naudojamės mes, yra šturmo karabinai ir jų techninės galimybės neleidžia numušti aukštai skraidančių objektų.

– Tai nėra buvę atvejų, kad VSAT patys numuštų tokius balionus?

– Nebuvo jie numušti, bet dėl įvairių priežasčių, ar dėl oro sąlygų dalis tų balionų nusileido ten, kur stebima siena ar pasienio ruožtas mūsų sistemomis. Tada mūsų pareigūnai reagavo.

Dar vienas momentas, kurio nepaminėjau. Šiaip yra daroma, kad tie balionai skristų toli nuo valstybės sienos, už penkių kilometrų pasienio ruožo, kur mūsų, pasieniečių, galimybė veikti yra gan ribota. Bet dar kartą pasikartosiu: dėl įvairių priežasčių tas balionas nusileidžia, gali būti ir balionų gedimo, jie gali sprogti dėl vėjo ar kitų dalykų. Tada mes pamatome, spėjame reaguoti ir atvykti į baliono nusileidimo vietą.

Bet galbūt nereikėtų čia labai stipriai apie mūsų taktiką kalbėti, nes ir kontrabandistai skaito ir žino. (...) Apie 15 proc. tokių atvejų mes fiksuojame ir reaguojame, kai turime galimybę tai daryti, kai tie balionai nusileidžia iki tam tikro aukščio, kur mato mūsų sistemos.

– Tai kam čia dėl to kyla atsakomybė? Ar yra nustatoma, kas atsakingi dėl šių balionų paleidimo?

– Kiekvienu atveju yra pradedamas ikiteisminis tyrimas. (...) Šiais metais nuo sausio 1 dienos dėl neteisėto prekių gabenimo buvo sulaikyti 233 asmenys.

– Bet čia ne tik balionai.

– Taip, čia ir visi kiti kontrabandos atvejai.

– O kiek balionų gali būti iš šių atvejų?

– Neturiu atskiros statistikos, bet yra sulaikymų asmenų, kurie atvyksta surinkti tą kontrabandą.

– Ačiū už interviu.