– Noriu pabrėžti, kad politikams po sunkių darbų labai svarbu turėti humoro jausmą, nes kitaip nieko gero nebus. Balsavimas parodė, kad reikia kitokios Lietuvos. Lietuvos, kuri veikia visose srityse, kur rūpestis žmonėmis, nepriklauso nuo to, kur gyveni, mieste ar kaime, nepriklauso, kokio storio tavo piniginė, tai yra labai svarbu.

– Kur yra jūsų sėkmės paslaptis?

– Socialdemokratų partija niekada nebuvo vieno asmens partija. Ar bus Blinkevičiūtė, ar bus kitas partijos pirmininkas, socialdemokratų partija buvo, yra ir bus. Sėkmė yra tame, kad mes esame rimta, tradicinė partija. Partija, kuri nėra vienadienė, vieno politinio sezono partija, ir niekada nebuvom ir nebūsim. Tai nėra vieno politinio lyderio partija. Turime labai stiprias struktūras, mūsų stiprūs skyriai. Jau tą parodė ir mūsų sėkmė pernai metais savivaldos rinkimuose, tai lygiai taip pat žmonės dar kartą parodė, kad turime imtis atsakomybės.

– Ar pavargote?

– Pavargau. Aš iš tikrųjų pavargau ir neturiu ko slėpti, nes niekada nepasitikėčiau tokiais žmonėmis, kur jie bedirbtų ir už ką jie būtų atsakingi, nebūtinai politikai, jeigu jie sako, kad jie niekada nepavargsta, jeigu jie sako, kad nebūna tokių dienų lyg tyčia, kai kažkam pasakai „šakės“ arba norisi pasakyti, gal nustokit prie manęs politiškai priekabiauti. Gi būna visko. Politika yra žmonės. Aš labai daug metų politikoje. Ši rinkiminė kampanija buvo kitokia negu, kad būdavo iki tol. Patikėkit manim, niekada nebuvo tiek debatų, tiek diskusijų, tiek televizijose, portaluose, su atskiromis socialinėmis grupėm, su asociacijom. Jų buvo tiek daug, kad aš per savo 30 metų politikoje, niekada taip nebuvau mačiusi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip jūs atsipalaiduojate? Ar skiriate sau laiko? Kaip atgaunate jėgas?

– Niekada apie tai nesusimasčiau, bet du pastarieji debatai, kurie vyko lauke, buvo labai sunkūs ir žvėriškai sušalom. Ir galvojau, jau dabar tai tikrai susirgsiu, bet nesusirgau.  

– O Ingrida Šimonytė susirgo.

– Aš nuoširdžiai linkiu poniai Ingridai pasveikti, nes susirgti buvo galima. Buvo be galo šalta. Yra kažkokia vidinė stiprybė, kuri neleidžia man atsipalaiduoti, nes dar tik didelio kelio pradžia, mes gi to kelio dar nepabaigėm, todėl privalau būti stipri iki tol, kol mes laimėsim rinkimus.

– Iš ko taip stipriai juokėtės, kad aidėjo visas restoranas?

– Pasirodo, mes irgi žmonės. Aš dabar nebežinau. Matyt, kažkas kažką pasakė, pajuokavo. Visi norėjome atsipalaiduoti.

– Girdėjome, kad labai puikiai sutariate su S. Skverneliu dėl pokštų. Tai gal ir čia pokštavote susėdę?

– Taip, nes per debatus aš pagalvojau, kad Saulius tai tikrai turi humoro jausmą. Jis tokį pokštą suskėlė. Paskui pasirodo, kad pamelavo. Atvirai pasakius, labai nuoširdžiai sakau, nuo 2000 metų esu didžiojoje politikoje, kada tapau ministre, ir šitam politikų pasaulyje yra labai sunku. Jis be galo vyriškas, bent jau anksčiau buvo, dabar po truputį daugiau moterų ateina tą sunkų darbą dirbti. Reikia priimti kai kuriuos dalykus kaip papokštavimą, kaip pajuokavimą. Bet labai nemėgstu sarkazmo ar pasityčiojimo. Vis tiek reikia galvoti, ką šneki, ką sakai. Vieną kartą pasakiau – „šakės“, ir visa Lietuva nustebo. Ir nieko tokio čia aš nepasakiau.