„Aš neįsivaizduoju, ką mes galėtumėm prasmingo padaryti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Nes arba mes turėtumėm neleisti žmonėms balsuoti paštu ir visiems sakyti atvykite į ambasadą, ir tada turėtume, žinoma, nepalyginamai mažesnį aktyvumą. Arba jeigu jau suprantam, kad (...) paštai visaip veikia, būna tų paštų, kurie mėgsta streikuoti ir dar visokiausių dalykų atsitinka, tai kažkiek kantrybės vis dėl to tam procesui reikia turėti“, – kalbėjo ji.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį interviu naujienų portalui „15min“ sakė, jog siekiant spartesnio užsienio lietuvių balsų skaičiavimo, ji mato poreikį keisti teisės aktus.

Suskaičiavus šiuos balsus gali pasikeisti galutiniai Seimo rinkimų rezultatus – „valstiečiai“ gali likti už brūkšnio.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per pirmąjį Seimo rinkimų turą gavo 7,02 proc. rinkėjų balsų ir laimėjo šešis mandatus – su jungtiniu sąrašu rinkimuose dalyvavusiai partijai daugiamandatėje apygardoje reikėjo perkopti 7 proc. barjerą, kad gautų vietų Seime.

VRK užsienio lietuvių balsų laukia iki penktadienio, spalio 18-osios. Iki šios dienos biuletenius gavusios Lietuvos ambasados ir konsulinės įstaigos suskaičiuos rinkėjų balsus ir suves juos į VRK informacinę sistemą.

Tuomet bus galima matyti, ar užsienyje balsavusių lietuvių balsai padarė įtaką bendram rinkimų rezultatui.

Po sekmadienį vykusių Seimo rinkimų suskaičiavus balsus Lietuvoje, šešios partijos daugiamandatėje apygardoje išsidalijo 70 mandatų į parlamentą.

Daugiausia jų – 18 – teko socialdemokratams, 17 – konservatoriams, 14 – „Nemuno aušrai“, aštuoni – demokratams, septyni – liberalams ir šeši – „valstiečiams“.