Jau nusistovėjusi ir vis didesnį žinomumą įgyjanti muziejaus veiklos kryptis – albumų „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu“ leidyba. Ši leidinių serija – vienas iš būdų pristatyti Kauno miesto muziejuje saugomą žymaus projektuotojo, fotografo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) daugiatūkstantinį nuotraukų archyvą. Kelis dešimtmečius, chruščioviniu ir brežneviniu laikotarpiu, S. Lukošius fiksavo miesto erdves ir jų transformacijas – architektūrinį paveldą, reliktinius ir griaunamus statinius, didžiąsias statybas ir jų rezultatą – kylančius daugiaaukščius gyvenamuosius pastatus, fabrikų cechus, perplanuotas gatves, aikštes, krantines. Juose vis skirtingomis perspektyvomis atsiveria rajonų ir gatvių panoramos, statybvietės, nauji orientyrai, tartum bandant aprėpti laiko tėkmėje nešamą visumą.

Iki šiol išleistuose trijuose serijos albumuose – teminiu, istoriniu ir meniniu požiūriu atrinktos įdomiausios S. Lukošiaus fotografijos bei jas lydintys muziejininkų, architektūrologų tekstai. 2021 m. pasirodęs pirmasis albumas, paantrašte „Pasivaikščiojimas po pradingusį miestą“, leido skaitytojui pasivaikščioti maršrutu nuo Kauno pilies iki Įgulos bažnyčios („soboro“) ir patirti, kaip smarkiai ir palyginti neseniai pakito daugelis šiuo metu jau kitaip matomų ir atpažįstamų Senamiesčio ir Naujamiesčio kampelių. Antrajame 2022 m. albume „Tarpukario architektūra“ prieš akis iškyla įvairios paskirties modernūs XX a. I pusės statiniai, tiek „aukso fondo“, tiek mažiau pastebėti, nuvedantys į labiau nuo centro nutolusius tuo metu besiplėtusio miesto rajonus.

Visai neseniai, 2024 m. rugsėjį buvo išleistas trečiasis serijos albumas – „Industrinis miestas“ (tekstų autoriai muziejininkai dr. Gediminas Kasparavičius ir dr. Rokas Sinkevičius, rašę ir ankstesniems leidiniams). Jame per konkrečių Kauno įmonių – energetikos, radioelektronikos, statybinių medžiagų, laivų ir mechanizmų, maisto, tekstilės ir avalynės gamybos – istoriją glaustai atskleidžiama miesto pramonės plėtotė nuo XIX a. vidurio, permaininga įvairių jos šakų raida XX amžiuje ir šiomis dienomis.

Iki šiol išleistuose trijuose serijos albumuose – teminiu, istoriniu ir meniniu požiūriu atrinktos įdomiausios S. Lukošiaus fotografijos bei jas lydintys muziejininkų, architektūrologų tekstai.

 

Pramonės tema buvo itin svarbi kelis dešimtmečius miesto projektavimo institutuose dirbusiam S. Lukošiui. Albume panaudotos nuotraukos darytos nuo 1956 iki 1982 m., t. y. apima praktiškai visą pagrindinį fotografo kūrybinį laikotarpį, atspindimą išlikusiuose archyvuose. Tad į leidinį pateko įvairūs kadrai: tiek pokariu atstatytos, išplėstos ir mechanizuotos senesnės įmonės, tiek vėlyvojo sovietmečio dirbtinio pluošto, gelžbetonio ir kiti gamyklų kompleksai, neretai statyti pagal tipinius projektus ir užėmę dideles teritorijas. Kai kurie fabrikai į fotografo objektyvą pateko vos kartą, kitus jis fiksavo nesyk arba kūrė ištisus fotoreportažus, kuriuose pasitaiko proga pažvelgti ir į gamybinius kiemus, cechų patalpas, eilinių darbininkų triūsą. Ypatingo jo dėmesio nusipelnė objektai, vaizdingai atsiveriantys iš kitų upių krantų: Petrašiūnų pramoninė zona ir hidroelektrinė, fabrikai prie Neries („Raudonasis spalis“, „Lima“, „Spartuolis“), Nemuno sala, kur veikė Kauno laivų remonto gamykla, Aleksoto pusėje besistiebiantys elevatoriai. Galima atsekti, kad kai kurios nuotraukos naudotos publikacijoms spaudoje. Pavyzdžiui, 1959 m. sausio 4 d. „Kauno tiesoje“ paskelbtą straipsnį, kuriame pristatomi naujo baldų kombinato cecho Šančiuose ir kiti svarbesni „Lietprojekto“ parengti projektai, S. Lukošius iliustravo fotografija iš Drobės gatvės prieš statybas ir užpieštu ant jos naujo cecho projektiniu brėžiniu.

Kadangi albumas „Industrinis miestas“ skirtas pirmiausia pristatyti fotodokumentų paveldą, ruošdami nuotraukas papildančius tekstus, autoriai nepretendavo pateikti išsamią pramonės istoriją, smulkiai išanalizuoti kiekvienos įmonės veiklą, pakilimus ir nuosmukius. Apžvalginio pobūdžio aprašymai pasižymi lengvai skaitomu, populiariu stiliumi, kartu juose gausu iš specializuotos literatūros ir anuometės spaudos surinktos informacijos. Rašant apie vieną ar kitą gamyklą, stengtasi bent trumpai užsiminti apie įvairius su sovietmečiu susijusius reiškinius: nacionalizaciją ir ankstesnių savininkų likimą, kulto pastatų pavertimą cechais ir sandėliais, ideologinę prievartą, planinės ekonomikos sąlygotas aprūpinimo žaliavomis ir gaminių paskirstymo problemas, darbo sąlygas ir jų poveikį sveikatai, darbovietėse sudaromus sąrašus, eiles būtiniausiems buities daiktams gauti ir t. t. Viena vertus, šie tekstai suteikia trūkstamą istorinį foną, kontekstą foto vaizdams, kita vertus, gali būti naudingi kaip parankinė medžiaga šiuo metu vis dar stokojant panašios istorinės tematikos tyrimų ir leidinių.

Kaip ir ankstesni serijos leidiniai, šis pasižymi patrauklia išvaizda ir patogiu nešiotis formatu. Jų dizainas jau spėjo sulaukti įvertinimo: pirmajam albumui buvo skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2021 m. „Gražiausios metų knygos“ premija.

Knyga bus pristatoma verslo centre „Drobės fabrikas“ (Drobės g. 62, Kaunas) spalio 24 d., 18 val. ir Ąžuolyno bibliotekoje lapkričio 6 d., 18 val. Ją įsigyti galima Kauno miesto muziejaus kasose ir „Knygos.lt” knygynuose bei el. parduotuvėje.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.