Tik teiraujasi

Pavasarį miestas pritarė priedangų įrengimo daugiabučiuose programai. Vasaros pabaigoje paskelbti ir kvietimai paramai gauti, tačiau kauniečiai delsia ir tokios infrastruktūros savo rūsiuose neįsirengia.

„Kvietimas teikti paraiškas pagal Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą buvo paskelbtas 2024 m. rugpjūčio 27 d. Paskelbus kvietimą, Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius, koordinuojantis programą, sulaukia nemažai užklausų žodžiu, tačiau kol kas dar nesame gavę nė vienos paraiškos pagal minėtą programą“, – pažymėjo Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Minėta programa siekiama skatinti daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkus įrengti priedangas savo namuose, suteikiant savivaldybės biudžeto finansavimą. Pasak savivaldybės specialistų, įrengta priedanga turėtų sudaryti sąlygas daugiabučių namų gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsisaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų) ir pan.

„Konkrečios sumos vienai priedangai daugiabučiame name įrengti savivaldybė nėra numačiusi“, – apie tai, kad kiekvieno daugiabučio paraiška dėl priedangos įrengimo vertinama individualiai, nurodė K. Sakalauskienė.

Ji pridūrė, kad kol kas numatytas vienas programos finansavimo šaltinis, tai – savivaldybės biudžeto lėšos.

Vieta: priedangos galėtų būti įrengtos rūsiuose, tačiau jie turi būti sutvarkyti, atlaisvintos bendrosios erdvės. / E. Kinaičio nuotr.

Nepritaikyti namai

Kaune nemažai daugiabučių namų statyti sovietmečiu ir jų bendrosios patalpos nėra pritaikytos priedangoms įrengti. Kai nėra ir realių pavyzdžių, kaip galėtų namų rūsiai būti pritaikyti priedangoms, gyventojai nelabai žino, nuo ko reikėtų pradėti ir kiek tai kainuotų.

„Savivaldybė konsultacijas pasirengusi teikti savo kompetencijos ribose. Statinių projektų parengimu ir kitais darbais, susijusiais su priedangų įrengimu daugiabučiuose namuose, turės rūpintis pareiškėjai, t. y., daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius“, – komentavo Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja.

Visgi ji pripažino, kad nors dauguma daugiabučių namų nėra pritaikyti tokiai infrastruktūrai, tačiau miesto patvirtinta programa leistų atsakyti į rūpimus klausimus.

„Kad daugiabutis namas gautų paramą, reikia nustatyta tvarka ir terminais pateikti užpildytą paraišką ir papildomus dokumentus. Nagrinėjant paraiškas ir siūlant finansavimo dydį, prioritetai teikiami daugiabučiams namams, kurių daugiau kaip pusė butų ir kitų patalpų nuosavybės teise priklauso savivaldybei, atnaujintiems (modernizuotiems) daugiabučiams namams, daugiabučiams namams, kurių butų ir kitų patalpų savininkai sprendimą dėl priedangų įrengimo priėmė LR civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, bet ne mažesne kaip 60 proc. butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, arba ankstesne data pateiktoms ir užregistruotos paraiškoms“, – tvarką aiškino K. Sakalauskienė.

Atkreipė dėmesį, kad gyventojai pirmiau patys turi nuspręsti, ar jų daugiabutyje reikia įrengti priedangą. Jei gyventojų dauguma sutinka, tik tada būsto prižiūrėtojas gali teikti paraišką finansavimui gauti.

Svarbūs elementai

Priedanga – patalpa, galinti sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

„Todėl priedangose turėtų būti papildomas avarinis išėjimas, taip pat galėtų būti priedangose esančių angų (langų) apsauginiai dangalai, sustiprinti priedangų patalpose esantys statybiniai mazgai ir konstrukcijos, ventiliacijos sistema su NBC (branduoliniais, biologiniais ir cheminiais) filtrais, patalpos, skirtos priešgaisrinėms, ryšio, evakuacinėms, elektros energijos šaltinių, asmens, medicininėms ir kt. saugos priemonėms, avarijų šalinimo įrangai, sanitarinių sąlygų, asmens komforto užtikrinimo ir kt. įrangai laikyti ir saugoti. Taip pat priedangoje turi būti atitinkamai paženklinti judėjimo takai, įrengta avarinė apšvietimo sistema, avarinio geriamojo vandens tiekimo, saugojimo ir nuotekų šalinimo sistemos, autonominė elektros energijos tiekimo sistema, avarinė gaisro signalizacija ir gaisro gesinimo sistema, priedangų įėjimų ir išėjimų apsauga: atitvarinės ir apsauginės konstrukcijos, prieduobės, laiptai ir pan.“, – viską, kas turėtų būti priedangose, vardijo Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja.

Žinoma, galutinė suma ir specialiai tam daugiabučiui namui pritaikyti sprendimai priklausys nuo pastato išplanavimo, bendrų patalpų dydžio, gyventojų noro įsirengti visiškai ar tik iš dalies aprūpintą priedangą.

„Visas šias priemones didžiąją dalimi pagal programą ketina finansuoti Kauno miesto savivaldybė“, – nurodė K. Sakalauskienė.

Priedangas numatyta įrengti daugiabučių namų rūsiuose, todėl rūsiuose esantys privatūs sandėliukai, jei tik sutiktų gyventojai, galėtų būti panaudoti priedangoms įrengti.

Kur slėptis?

Mieste yra keli šimtai priedangų, kurios laikinai galėtų apsaugoti žmones nuo kilusios grėsmės.

Dažnai priedangoms priskiriamos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, švietimo įstaigos, kiti viešieji pastatai. Taip pat priedangomis laikomos ir požeminės pėsčiųjų perėjos.

„Šiuo metu Kauno mieste yra 321 priedanga. Tinklas kasmet plečiamas. Prioritetas priedangoms įrengti yra taikomas iš valstybės ir savivaldybės turto“, – kalbėjo K. Sakalauskienė.