Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog ką tik pasibaigęs ilgasis savaitgalis vaiko teisių gynėjams nebuvo toks intensyvus, lyginant su reagavimų statistika, kuri užfiksuojama per kitas metuose minimas šventines dienas. Visgi tarnybos vadovė atkreipia dėmesį, jog alkoholio vartojimas ir šeimose iš to kylantys papildomi sunkumai, skaudžiai paliečiantys ir vaikus, išlieka opi problema.

„Šįkart gavome kelis šimtus pranešimų. Dalis jų apie tai, jog vaikams trūksta saugumo, nes suaugusieji – apsvaigę, o namuose – iki vėlumos besitęsiantis triukšmas, konfliktai, smurtas. Kai kurie neblaivūs tėvai netgi pasiryžo vairuoti automobilius. Laimei, kad vaikai, kuriems per šias dienas prireikė saugios aplinkos, turėjo galimybę laikinai apsistoti pas savo artimuosius arba mums pavyko surasti senelius, tetas, dėdes, kurie atvyktų į šeimos namus ir kurį laiką padėtų tėvams pasirūpinti vaikais“, – sako I. Skuodienė.

Per tris šių metų ketvirčius 64 proc. vaikų teko ieškoti saugios aplinkos dėl apsvaigusių tėvų

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos Evelinos Firaitės-Ryliškienės, psichoaktyviųjų medžiagų, ypač alkoholio, vartojimas yra viena dažniausių situacijų, kai šeimose vaikams pritrūksta saugumo ir rūpestingos suaugusiųjų priežiūros.

„Per šių metų pirmuosius devynis mėnesius dėl tėvų apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų, reagavimo metu vaiko teisių gynėjams 64 proc. atvejų vaikus teko saugiai apgyvendinti kitoje aplinkoje“, – įvardija vaiko teisių gynėja.

Tačiau E. Firaitė-Ryliškienė akcentuoja, jog sulaukus pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pavyzdžiui, dėl alkoholį vartojančių suaugusiųjų, yra svarbi aplinkybių visuma – siekiama pabendrauti su tėvais, išklausyti vaikų nuomones, o kai kuriais atvejais į pagalbą yra pasitelkiami policijos pareigūnai, kurie patikrina žmonių blaivumą. Tad dažnai viena alkoholinio gėrimo taurė netampa priežastimi vaiko perkėlimui į saugią aplinką.

Susirinkusiųjų kompanijoje reikalingas tėvų sąmoningumas ir bent vienas blaivus žmogus

Svarbiausia, pasak E. Firaitės-Ryliškienės, suaugusiųjų atsakomybė, savo veiksmų bei galimos rizikos įvertinimas, o prireikus – bendradarbiavimas su pagalbą teikiančių tarnybų darbuotojais.

„Jeigu šeimoms švenčių ar susitikimų su draugais metu nepavyksta išvengti alkoholinių gėrimų, svarbu pačių tėvų sąmoningumas – ar jie geba įvertinti, kokį poveikį jų savijautai ir elgesiui sukels suvartotas alkoholio kiekis, ir ar tai nesukliudys tinkamai pasirūpinti vaikais. Geras pavyzdys, kai suaugusieji iš anksto susitaria, kad jų kompanijoje bus bent vienas blaivus žmogus, kuris susibūrimo metu galės atliepti šalia esančių vaikų poreikius, o nelaimės atveju gebės suteikti ar iškviesti reikalingą pagalbą, – sako E. Firaitė-Ryliškienė.

Vaiko teisių gynėja primena, jog vaikai yra linkę stebėti ir kopijuoti suaugusiųjų, dažniausiai šeimos narių, elgesį. Tad tėvai yra skatinami tiek savo šeimos kasdienybėje, tiek ypatingomis progomis atkreipti dėmesį į savo pačių veiksmus bei vaikui rodomą pavyzdį, stengiantis jog jis būtų visapusiškai naudingas bei padėtų ugdyti saugius įpročius.

Kilus klausimams, tarnyba kviečia žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.