Valstybės sekretorius kalbėjo prieš Briuselyje prasidedančias derybas su NATO ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnais dėl skubiai spręstino paramos Kyjivui didinimo, kol Donaldas Trumpas dar nesugrįžo į Baltuosius rūmus, nes tai gali pakirsti būsimą pagalbą.

Kreipdamasis į žurnalistus kartu su NATO vadovu Marku Rutte, A. Blinkenas sakė su juo aptaręs Šiaurės Korėjos pajėgų „įtraukimą į kovą“ ir pridūrė, jog “tai reikalauja tvirto atsako ir jis bus“.

JAV valstybės departamentas antradienį patvirtino, kad Pchenjano kariai, kurių įsitraukimas į karą gali reikšti jo paaštrėjimą, jau „įsitraukė į kovines operacijas“ išvien su Rusijos pajėgomis prie Ukrainos sienos. Atstovas sakė, kad iš daugiau nei 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, atsiųstų į rytinę Rusiją, „dauguma persikėlė į tolimąją vakarinę Kursko sritį ir ten pradėjo dalyvauti kovinėse operacijose kartu su Rusijos pajėgomis“.

M. Rutte pabrėžė esminį Kinijos vaidmenį padedant Rusijos „karo pastangoms“, taip pat Irano ginklų tiekimus, už kuriuos Rusija moka savo lėšomis ir taip padeda Teheranui „destabilizuoti Artimuosius Rytus“.

A. Blinkenas atvyko dalyvauti NATO sprendimus priimančios Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime, o paskui kalbėsis su Europos Sąjungos aukščiausiuoju diplomatu Josepu Borrelliu, jo įpėdine Kaja Kallas ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiga. Jo skubiai surengta kelionė vyksta po D. Trumpo pergalės per rinkimus ir politinei krizei apėmus Vokietiją, tai didina būgštavimus dėl pagalbos Ukrainai itin svarbiu jos kovos su įsiveržusia Rusija metu.

Joe Bideno administracija leido aiškiai suprasti, kad per likusias savo darbo savaites ketina panaudoti daugiau nei 9 mlrd. JAV dolerių, Kongreso skirtų ginklams ir kitai saugumo pagalbai Ukrainai. Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro vyresnysis patarėjas Markas Cancianas mano, kad JAV sutelks dėmesį į transporto priemonių, medicinos reikmenų ir šaulių ginklų amunicijos siuntas, jų ypač reikia Ukrainai, o Jungtinės Valstijos gali tai suteikti.

„Nuo dabar iki šios administracijos darbo pabaigos jie stengsis išsiųsti viską, ką gali“, – sakė M. Cancianas.

Vis dėlto mažai tikėtina, kad, nepaisant Kyjivo prašymų, Vašingtonas atšauktų savo veto leisti Ukrainai tolimojo nuotolio raketomis smogti giliai į Rusijos teritoriją.

„Kad ir kokio požiūrio Ukrainos atžvilgiu laikytųsi JAV vadovybė, Europa turės imtis iniciatyvos remti Ukrainos gynybos pastangas ir makrofinansinį stabilumą“, – sakė Olena Prokopenko iš JAV Marshallo fondo Vokietijoje. Jos žodžiais, apgailestautina, kad D. Trumpas iškovojo pergalę pačiu neparankiausiu metu, kalbant apie politinę ir ekonominę situaciją Europoje ir jos gebėjimą operatyviai koordinuoti veiksmus.