Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino didžiausią – 125,74 euro – bei žemiausią – 75,45 euro – elektros pirkimo-pardavimo sandorių kainų ribas.

„Taip pat konkurso dalyviui yra galimybė pasiūlyti elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje vystymo mokestį valstybei“, – teigiama VERT pranešime.

Rinkos reguliuotojo atstovai anksčiau aiškino, kad rinkoje esant mažesnei elektros kainai nei nustatyta parko vystytojo, jo patirtą nuostolį padengtų valstybė, o didesnės kainos atveju susidariusį perteklių vystytojas turėtų sumokėti į šalies biudžetą.

Pasak VERT, didžiausia galima sandorio kaina nustatoma atsižvelgiant į vidutinę metinę elektros gamybą, veiklos sąnaudas, vidutines santykines investicijas į elektrines ir jų prijungimą prie tinklų, įskaitant transformatorių pastotės sausumoje sąnaudas, taip pat paramos laiką, diskonto normą, elektrinės naudingo naudojimo laiką.

Pernai liepą rengiantis šiemet balandį turėjusiam vykti antrajam jūrinio vėjo parko aukcionui buvo nustatyta 64–107 eurų už MWh elektros pardavimo kaina.

Tačiau balandį neužsiregistravus minimaliam dalyvių skaičiui bei neįvykus konkursui, Seimas liepą supaprastino jo sąlygas.

Dabar pakartotinis aukcionas galės įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o ne dviem, kaip reikalauta anksčiau, o elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį bus galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.

Apie dalyvavimą pakartotiniame aukcione svarsto jau paskelbė kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“, tai svarsto didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.