Vasarą miškuose prie Vilniaus, Rūdninkuose, buvo įkasta simbolinė kapsulė.

Trečiadienį pristatyta kaip atrodys jau galutinai su vokiečiais suderintas karinis miestelis Vokietijos brigadai.

„Nėra buvę Lietuvoje, kad nuo nulio tokį suprojektuotų. Nepriklausomybės laikais Lietuvoje nebuvo tokio projekto. Jei imant apimtį, tai maždaug Šilalės miesto dydžio projektas“, – kalbėjo „Atamis“ projektų vadovas, architektas Deimantas Čekanauskas.

Čia gyvens ir treniruosis 4 tūkst. karių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Daugiausia gyvens Vokietijos kariai. Gyvenamasis kvartalas yra šioje vietoje, bendrabučiai. Taip pat bus lietuviška dalis, kur bus per 200 Lietuvos kariuomenės atstovų, kurie vykdys visą poligono priežiūrą ir administravimą“, – aiškino Krašto apsaugos ministerijos statybos projektų vadovas Tomas Burneika.

Daugybė garažų, angarų, dirbtuvių, degalinės, sraigtasparnių nusileidimo aikštelės, du stadionai, taip pat vietos apgyvendinti papildomus tūkstančius karių.

Vokiečiai turėjo ir įdomių reikalavimų.

Lyg viename filme apie Vietnamo karą, Vokietijos kariai Lietuvoje nori savo radijo stoties.

Statybos Lietuvai kainuos beveik milijardą eurų.

„Dabar mūsų skaičiavimais tai 900-950 mln. eurų“, – sakė L. Kasčiūnas.

Vokiečiai išleis gerokai daugiau: vien paruošti brigadą Lietuvai – 10 milijardų, dar po milijardą kasmet išlaikymui.

Bet patirtis rodo, kad ir statybos Lietuvai gali kainuoti daugiau, nei planuojama.

Lietuva pasistatė tris mažesnius karinius miestelius Vilniuje, Šiauliuose ir Šilalėje.

Kaina nuo planuotų 170 milijonų pakilo ketvirtadaliu – iki 230 milijonų eurų.

Lietuvai gresia ir apsijuokti prieš vokiečius. Vokiečiai buvo spaudžiami įsipareigoti, kad brigada bus dislokuota. Tarp eilučių lyginti su išdavikais, nesilaikančiais pažadų.

Kai vokiečiai įsipareigojo visą brigadą perkelti 2027 metais, dabar jau pati Lietuva gali nespėti baigti statybų.

Tokio nerimo yra Lietuvos kariuomenėje.

Viešai perspėjo net prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau ministras L. Kasčiūnas – neigia.

„Kompanijos, su kuriomis konsultuojamės, kalba apie 2,5 metų.  Tai įtempta, bet įmanoma padaryti visą šitą projektą“, – tikino krašto apsaugos ministras.

L. Kasčiūnas yra pripažinęs, kad ir vokiečiams pristatė planą B, jei statybos vėluos.

Gruodį planuojama skelbti konkursą, statybos prasidėtų tik kitąmet.

Taigi suspėti iki 2027 metų galima, jei statybos vyks greičiausiu įmanomu tempu ir. jei statyboms nepasirinktos įmonės neskųs rezultatų, kas tokio dydžio projektuose pasitaiko labai dažnai.

„Tai bus neskelbiamų derybų būdu. Įmonės bus pakviestos. Jos teikia pasiūlymus, mes – vertinam“, – teigė L. Kasčiūnas.

Prieš porą savaičių paaiškėjo, kad dėl nepakankamo finansavimo vėluos kitas projektas.

Lietuva nesukurs NATO standartus atitinkančios divizijos iki 2030 metų, kaip buvo sutarta ir pažadėta NATO.