O. Scholzas ir Kremliaus vadovas penktadienį kalbėjosi pirmą kartą per beveik dvejus metus.

Vokietijos kancleris per pokalbį pasmerkė karą ir paragino surengti taikos derybas bei išvesti pajėgas, pranešė jo biuras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netrukus apkaltino O. Scholzą netiesiogiai padedant V. Putinui, kurio vengia Vakarų lyderiai, ir sakė, kad šis skambutis atvėrė „Pandoros skrynią“.

Vokietijoje, kur O. Scholzo vasarį laukia federaliniai rinkimai po to, kai praėjusią savaitę žlugo jo trijų partijų koalicija, konservatyvioji opozicinė partija CDU Socialdemokratų partijos (SPD) kancleriui išsakė panašią kritiką.

CDU atstovas užsienio politikai Juergenas Hardtas (Jurgenas Hartas) radijui „Deutschlandfunk“ sakė, jog V. Putinas „tai, kad O. Scholzas jam paskambino, supras kaip silpnumo, o ne stiprybės ženklą“.

Jis apkaltino O. Scholzą Vokietijos vidaus politikos sumetimais padėjus V. Putinui pasiekti „propagandinę pergalę“ ir pabrėžė, kad kancleris esą „nepateikė jokio konkretaus naujo pasiūlymo ir net nepateikė ultimatumo“.

Vokietija yra antra pagal dydį Ukrainos ginklų tiekėja po Jungtinių Valstijų, tačiau Berlynas, aiškinantis, jog nori išvengti tolesnės konflikto eskalacijos, atsisako perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklų, kuriais galėtų būti smogta į giliai Rusijos teritorijoje esančius taikinius.

CDU politikas Johannas Wadephulas (Johanas Vadepulas) komentaruose naujienų agentūrai AFP taip pat teigė, kad, artėjant rinkimams, „pats O. Scholzas labiau rūpinasi viešaisiais ryšiais, o ne Ukrainos apsauga“.

SPD generalinis sekretorius Matthiasas Mierschas (Matijasas Mieršas) gynė kanclerio pokalbį su V. Putinu, aiškindamas, kad svarbu siekti diplomatinės pažangos Ukrainos kare.

M. Mierschas pridūrė, kad O. Scholzas glaudžiai bendradarbiauja su Vakarų sąjungininkais ir visada aiškiai nurodo, kad „negali būti taikos Maskvos diktuojamomis sąlygomis“.

Žurnalo „Der Spiegel“ cituojami neįvardyti Vokietijos pareigūnai aiškino, kad O. Scholzo tikslas buvo parodyti V. Putinui karo realybę ir tai, kaip kritiškai Rusija vertinama tarptautiniu mastu.

O. Scholzas taip pat pažadėjo remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“, ir bandė aiškiai pasakyti, kad Europa kartu su Jungtinėmis Valstijomis turi dalyvauti bet kokiose galimose taikos derybose.

Pokalbis naudingesnis V. Putinui

Vokietijos kanclerio ir Kremliaus lyderio pokalbis telefonu atnešė tam tikros naudos abiem, tačiau V. Putinas gavo daugiau.

Tokia nuomonė išdėstyta laikraštyje „Zeit“ paskelbtame komentare, praneša „Ukrinform“.

Žinia, kad O. Scholzas susisiekė su V.Putinu skirta sustiprinti kanclerį rinkimų kampanijoje. Tačiau tai padeda V. Putinui įgyvendinti savo planus dėl Ukrainos, pažymi autorius.

Kancleris gali sakyti ir reikalauti bet ko, bet jo svertai arba silpni, arba jų visai nėra.

Paties skambučio pasekmės tikriausiai bus nedidelės: O. Scholzas, remiantis Vokietijos vyriausybės pranešimais, pasmerkė Rusijos agresijos karą, paragino V. Putiną išvesti kariuomenę iš Ukrainos ir pagaliau pradėti derybas siekiant „sukurti stiprią ir teisingą ramybė“.

„Žinoma, kancleris gali sakyti ir reikalauti bet ko, bet jo svertai arba silpni, arba jų visai nėra“, – teigia autorius.

V. Putinas, kaip ir tikėtasi, pakartojo visus savo reikalavimus O. Scholzui.

Tačiau „abiems naudinga tiesiog pranešti apie skambutį“.

Iš tiesų, po derybų su V. Putinu O. Scholzas dabar gali eiti į rinkimų kampaniją kaip „rūpestingas taikos kancleris“, kuris daro viską, kad pradėtų derybas dėl karo Europoje užbaigimo.

Tačiau V. Putinas gauna daugiau naudos iš pokalbio. Maskvoje akcentuojamas faktas, kad O. Scholzas jau seniai prašė pasikalbėti telefonu: „visi, kas dabar tik nori su juo (Putinu) pasikalbėti, turėtų stoti į eilę“. Be to, Rusijos vadovas skambutį su O. Scholzu taip pat gali pavaizduoti kaip savo pasirengimo deryboms įrodymą.

Kiti Europos politikai taip pat bus raginami skambinti Kremliui, teigiama straipsnyje.