„Suprantame, kad rusai bando atimti iš mūsų galimybę gaminti energiją, todėl mums reikia daugiau paramos“, – sakė A. Sybiha žurnalistams prieš susitikimą su NATO užsienio reikalų ministrais.

Tačiau atrodo, kad Aljanso užsienio reikalų ministrai nepasiduos Kyjivo spaudimui dėl Ukrainos pakvietimo iki Donaldo Trumpo antrosios kadencijos pradžios.

D. Trumpas yra pažadėjęs spausti greit susitarti dėl karo užbaigimo, tad Kyjivas skuba iki jo inauguracijos sausį užimti kuo geresnes pozicijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, jog NATO saugumo garantijos ir svarbios ginkluotės tiekimas yra būtinos sąlygos norint, kad Kyjivas pradėtų kalbėti apie kovų sustabdymą.

Viltis dėl didesnės veiksmų laisvės

Sekmadienį V. Zelenskis sakė, jog Kyjivas tikisi, kad NATO užsienio reikalų ministrai, Briuselyje susitikę su ukrainiečių diplomatijos vadovu, paskelbs rekomendaciją pakviesti jo šalį prisijungti prie Aljanso.

„Tačiau iliuzijų neturime – yra (ir) skeptiškai nusiteikusių šalių“, – pridūrė jis.

Iki šiol NATO sunkiasvorių JAV ir Vokietijos lyderiai nepalaikė Ukrainos narystės baimindamiesi, kad dėl jos Aljansas galėtų būti įtrauktas į karą su Rusija.

Pasak diplomatų, JAV prezidento Joe Bideno administracijai baigiant darbą, o Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ateičiai priklausant nuo būsimų rinkimų, Kyjivas vylėsi, kad šių šalių užsienio reikalų ministrai galėtų turėti didesnę veikimo laisvę.

Tačiau JAV pareigūnai privačių pokalbių metu teigia, jog J. Bideno administracija neparems Ukrainos siekio, nes mano, kad bet kokį pasiūlymą anuliuos išrinktasis prezidentas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte vengė klausimų apie Ukrainos narystę ir galimą taikos susitarimą. Jis sakė, kad Aljansui reikia sutelkti dėmesį į tai, kaip gauti daugiau ginklų Kyjivui.

„Dabar teigčiau, kad Ukrainai nereikia daugiau idėjų dėl to, kaip galėtų atrodyti taikos procesas, – kalbėjo M. Rutte. – Užtikrinkite, kad Ukraina turėtų, ko jai reikia stipriai pozicijai užimti, kai tos taikos derybos prasidės.“

„Geras susitarimas“

D. Trumpas tvirtino, kad galėtų per kelias valandas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, bet nepateikė detalių dėl to, kaip ketina tai pasiekti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo nesiimti jokių veiksmų, dėl kurių Ukraina atsidurtų po NATO saugumo „skėčiu“.

„Toks galimas sprendimas mums nepriimtinas, nes tai mums kelia grėsmę“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Naujasis D. Trumpo pasiuntinys dėl karo Ukrainoje atsargos generolas leitenantas Keithas Kelloggas (Kitas Kelogas) užsiminė apie Ukrainos siekio įstoti į NATO atidėjimą siekiant taikos susitarimo, tuo pat metu suteikiant Kyjivui saugumo garantijas.

M. Rutte įspėjo būsimą JAV administraciją, kad Vašingtonas susidurs su didžiule grėsme iš Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos, jei Ukraina bus priversta sutikti su nepalankiu taikos susitarimu.

„Susitarimas turi būti geras“, – sakė jis.

Europos kariai Ukrainoje?

Nors Ukrainos priartėjimas prie Aljanso šiuo metu atrodo mažai tikėtinas, du Vakarų diplomatai sakė, kad prasidėjo pirminės diskusijos dėl to, ar būtų galima dislokuoti Europos karių būsimam ugnies nutraukimui prižiūrėti.

„Daugelyje šalių labai rimtai galvojama apie įvairius galimus scenarijus ir apie tai, kaip galėtume prisidėti prie saugumo garantijų, – sakė vienas Europos diplomatas. – Mums reikia galimybių turėti idėją bendravimui su JAV.“

Ukrainai darant spaudimą diplomatijos srityje, jos pajėgos sunkiai atsilaiko prieš rusų puolimą rytiniame fronte.

Rusija antradienį paskelbė, kad užėmė dar du Ukrainos kaimus: Novodarivką pietinėje Zaporižios srityje ir Romanivką rytinėje Donecko srityje.

Tuo metu Ukraina pranešė, kad jos pajėgos atrėmė Rusijos pastangas persikelti per Oskilo upę, kuri jau seniai yra faktinė fronto linija karo draskomos šalies rytuose.

Kyjivas siekia gauti kuo daugiau ginklų iš J. Bideno administracijos, baiminantis, kad D. Trumpas gali nutraukti pagalbą.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė apie naują 725 mln. dolerių (690 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, įskaitant antrą sausumos minų siuntą ir priešlėktuvinius bei prieštankinius ginklus.

Kyjivas ragina sąjungininkes skirti oro gynybos sistemų, galinčių numušti rusų naujas eksperimentines balistines raketas „Orešnik“. Maskva jau yra panaudojusi tokią raketą prieš Ukrainą.

Tarp ją galinčių numušti sistemų yra „American Terminal High Altitude Area Defense“ (THAAD) ir „Arrow“, sukurta Izraelio bei JAV, sako pareigūnai.

NATO diplomatai abejojo, jog Vašingtonas galėtų greitai skirti Ukrainai šių naujų sistemų, turėdami galvoje tai, kad J. Bidenui prireikė daug laiko, kol jis leido siųsti ukrainiečiams ne tokias modernias sistemas „Patriot“.