Toks sprendimas nustebino analitikus ir ekonomistus, kurie pranašavo palūkanų normos didinimą per paskutinį šiais metais pinigų politikos svarstymą vienu arba dviem procentiniais punktais.

Anot Rusijos naujienų agentūrų pranešimų, sprendimą galėjo nulemti neseniai vykę centrinio banko vadovės Elviros Nabiullinos pokalbiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bei šalies verslo lyderiais, kurie pasisakė prieš tolesnį bazinių palūkanų didinimą, nepaisant vėl įsisiūbuojančios infliacijos.

Tuo tarpu šio mėnesio pradžioje E. Nabiullina teigė, jog bazinių palūkanų didinimas vėl bus svarstomas, siekiant pažaboti spartėjantį vartojimo kainų augimą bei sustiprinti nuvertėjusį rublį.

Po penktadienio sprendimo išplatintu pranešimu centrinis bankas paaiškino, jog jį lėmė menkas kreditavimo aktyvumas,  smarkiai pabrangus skolinimuisi.

Infliacija Rusijoje lapkritį spartėjo iki 8,9 proc., dar labiau nutoldama nuo centrinio banko nustatyto 4 proc. tikslo.

Anot ekonomistų, infliaciją Rusijoje skatina rekordinės valstybės išlaidos karui Ukrainoje, o skolinimosi išlaidų ūgtelėjimas turi mažesnį poveikį kainų augimui nei labiau rinkos ekonomikos sąlygomis.