Kreipėsi į Prezidentą

Parengiamieji bažnyčios atstatymo darbai vyksta jau labai seniai, o pinigai bažnyčiai atstatyti renkami dar seniau.

Ketinimų, sprendimų ir projektavimo keliai bei klystkeliai labai painūs, juose ir dingo sentimentų turėjusių memelenderių aukos.

Aukotojų vis mažėja, bet mintis, kad Klaipėdai reikia katedros, klaipėdiečių ir visos Lietuvos žmonių galvose vis gyvesnė.

2024-ųjų spalį šalies Prezidentą Gitaną Nausėdą pasiekė dar vienas laiškas. Į jį kreipėsi Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, miesto garbės pilietis pranciškonų vienuolis kunigas Sigitas Benediktas Jurčys ir evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis.

Šiuo laišku iš uostamiesčio kilusiam Prezidentui priminta garbinga Šv. Jono bažnyčios istorija. Kartu G. Nausėda prašomas pasekti prezidento Algirdo Brazausko pavyzdžiu.

Būtent šio šalies vadovo rūpesčiu atkurti Valdovų rūmai, kurie buvo sunaikinti carinės Rusijos valdžios iniciatyva.

„Kaip šiandien Vilnius neįsivaizduojamas be Valdovų rūmų, taip Lietuvos jūrų sostinė Klaipėda turėtų būti nebeįsivaizduojama be Šv. Jono bažnyčios, kurią XX amžiuje sunaikino jau kita – stalinistinė Rusija. Gerbiamas Prezidente, prašome jūsų asmeniškai rūpintis Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektu ir įsitraukti į bendrą mūsų visų darbą – šventovės atkūrimą“, – laiške prašė jo autoriai.

Prezidento atsako dar laukiama. Tuo pat metu jau vyksta kol kas kiekvienam praeiviui nepastebimi darbai.

Vis daugiau dėmesio

Apie kuo greitesnę bažnyčios atstatymo būtinybę kalbama vis viešiau ir garsiau. Pastarąjį kartą šiai intencijai į Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčią klaipėdiečius pakvietė broliai pranciškonai.

Tai buvo maldos ir labdaros vakaras su gospelo choro „Gloria“ iš Tauragės giesmėmis, šokiruojančiu Beno Šarkos pasirodymu.

Apie būtinybę atstatyti evangelikų liuteronų bažnyčią kalbėjo katalikų vienuoliai broliai Benediktas ir Astijus, kultūros istorikė Jovita Saulėnienė ir bibliotekininkė Loreta Liutkutė, nuoširdžiai į susirinkusiuosius kreipėsi vyskupas M. Sabutis.

Vakare dalyvavo miesto meras A. Vaitkus, neseniai Seimo nare tapusi Lina Šukytė-Korsakė, miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas, evangelikų liuteronų kunigai Liudvikas Fetingis, Mindaugas Žilinskis.

A. Vaitkus susirinkusiesiems pasakojo apie nedidelį Vokietijos Špajerio miestą, kuriame yra identiška mūsiškei Šv. Jono bažnyčia. Šis faktas yra sektinas pavyzdys Klaipėdai.

Meras patikino, kad jau šiais metais atsiras galimybė pereiti nuo kalbų apie bažnyčios atstatymą prie konkrečių darbų.

Pažadas: sekmadienį A. Vaitkus pažadėjo, kad jau šiemet bus bažnyčios bokšto atstatymo darbų. / D. Janauskaitės nuotr.

Liekanas tiria mokslininkė

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Almantas Mureika pasakojo, kad didžioji archeologinių tyrimų dalis jau padaryta, šiuos darbus iš dalies finansavo pats departamentas.

„Pirmą kartą archeologiniai tyrimai buvusios Šv. Jono bažnyčios vietoje atlikti prieš 29 metus. Tada dirbau miesto vyriausiuoju architektu. Būtent tada evangelikų liuteronų parapijai buvo grąžintas ne vienas, o net keli sklypai senamiestyje. Šv. Jono bažnyčios vietoje buvo nugriauti sovietiniai mediniai paviljonai, viešas tualetas. Tikras siaubas – ant bažnyčios kampo stovėjo tualetas. Tada reikėjo rasti Šv. Jono bažnyčios pamatų kontūrą, visas perimetras buvo pažymėtas želdiniais. Pamenu, į Klaipėdą atvažiuodavo šimtai memelenderių, matydavo bažnyčios pamatų plotą, aukojo pinigus bažnyčios atstatymui ir laukė jos atgimimo“, – prisiminė A. Mureika.

Jis gyrė 2002-aisiais bažnyčios bokšto vietą kasinėjusią archeologę dr. Raimondą Nabažaitę už archeologinių tyrimų viešinimą.

Ši mokslininkė neretai rengia edukacijas vaikams, jų metu jie gali pasijausti patys dalyvaujantys tyrimo procese. Kiekvienas galėjo apžiūrėti atidengtus plotus, tai kėlė žmonių smalsumą.

Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo direktorė Lilija Petraitienė atviravo, kad tolesniems archeologiniams tyrimams atlikti bus skelbiamas konkursas, jame R. Nabažaitę gali nukonkuruoti pigiau šį darbą atlikti pasisiūlysiantys archeologai.

„Raimonda šį darbą dirba labai atidžiai, ji yra tikra mokslininkė. Iš tyrimų Šv. Jono bažnyčios plote ji nori apsiginti mokslinį darbą ir tapti habilituota mokslų daktare“, – pasakojo L. Petraitienė.

Tyrimams prašo daug eurų

„Šiemet užsiprašėme kasinėjimams lėšų, agitavome parapijos kleboniją teikti paraišką. Tai padaryti nėra lengva. L. Petraitienė padarė labai didelį darbą, jai teko daug kartų skambinti į Vilnių, kol suprato, ką ir kaip rašyti. Mat reikia surinkti tam tikrą skaičių balų. Mūsų nuomonė jiems nesvarbi, juk paraiškas teikia visos šalies pretendentai gauti finansavimą. Priklausomai nuo daugybės veiksnių ir objekto lygmens kiekvienam jų skiriami balai. Todėl norint turėti prioritetą prieš kitus reikia pateikti labai daug duomenų“, – kalbėjo A. Mureika.

Jis įsitikinęs, kad per vieną sezoną archeologinius tyrimus būtų įmanoma baigti. Viskas priklauso nuo pinigų ir pajėgų.

L. Petraitienė pateikė skaičius – būsimiems archeologiniams tyrimams reikės dar 139 tūkst. eurų. Tikimasi, kad 100 tūkst. eurų skirs valstybė. Kiek daugiau nei 39 tūkst. teks padengti fondui.

Fondo vadovė turi vilčių, kad 15 tūkst. ar 20 tūkst. eurų šiam reikalui skirs savivaldybė.

„Likusius mes padengsime. Visada išsisukame, sukrapštysime ir dabar. Šių metų fondo sąskaitos likutis – 8,7 tūkst. eurų. Manau, prisidės ir parapija“, – kalbėjo L. Petraitienė.

Tai yra idėjiškai vienas svarbiausių šiuo metu miestui objektų.

Pavasarį viešins projektą

Ne tik paveldosaugininkai, bet ir fondo darbuotojai bei kiti Šv. Jono bažnyčios istorijai neabejingi ir išmanantys apie statybas žmonės įsitikinę, kad dalį archeologinių tyrimų galima vykdyti lygiagrečiai su kitais darbais, o galbūt juos ir atpiginti.

„Pirmas darbas, kurį greičiausiai pamatys klaipėdiečiai, bus bažnyčios bokšto atstatymas. Inžinieriai jau kelis mėnesius dirba, skaičiuoja. Brėžiniai jau yra, dabar dėliojama, kaip bus išmūrytas kiekvienas segmentas, kaip tai atrodys ir kuo skirsis buvęs bokštas nuo būsimo. Dėliojami planavimo dokumentai, detalus planas, teritorijos sutvarkymas. Jau žinoma, kad po stiklu bus eksponuojami autentiški pamatai. Bokštas bus atstatomas ant naujų pamatų, medžiagos bus naudojamos modernios, lengvesnės“, – rodydamas inžinierių projektus kalbėjo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovas.

Tikimasi, kad balandį bus baigiamas rengti bažnyčios bokšto projektavimas.

A. Mureika, ilgus metus dirbęs vyriausiuoju savivaldybės architektu ir gerai išmanantis pasirengimo įvairioms statyboms eigą, viliasi, kad šiemet turėtų būti baigti tvarkyti visi projektai ir dokumentai, atlikta viešinimo procedūra. Jos galima tikėtis jau kovą ar balandį.

Metų gale, o gal ir anksčiau, galėtų būti gauti leidimai bokšto statybai.

„Mums labai svarbu turėti įvaizdį, kuris formuoja senamiesčio siluetą. Pašto, pilies ir Šv. Jono bažnyčios bokštai sudarys naują senamiesčio vaizdą. Klaipėda bus atpažįstama ne iš šilumos gamintojų kamino, o iš atkurtųjų urbanistinių akcentų. Miestui svarbus ne tiek bažnyčios interjeras ar pastato funkcija, kiek senojo miesto įvaizdis“, – aiškino A. Mureika.

L. Petraitienė paaiškino, kad dabar visiems parengiamiesiems darbams naudojami savivaldybės, fondo ir Kultūros paveldo departamento pinigai.

L. Petraitienės vadovaujamas fondas prieš daug metų pasirašė su savivaldybe sutartį, joje numatyta, kokius darbus kuri pusė atliks.

Almantas Mureika / Vytauto Petriko nuotr.

Leidimo tikisi rudenį

Paveldosaugininkai tikrina projektus, archeologinių tyrimų kokybę, Kultūros paveldo departamentas skiria ir finansavimą šiems darbams ir tyrimams. Panašiuose procesuose paveldosaugininkai negali finansuoti statybos darbų, nes tai yra naujo objekto statyba. Kitas reikalas, jei tai būtų restauracija, kai atkuriamos vertingosios objekto savybės.

Spartesnio bažnyčios atstatymo proceso norintys klaipėdiečiai stebisi, kodėl negalima vienu metu pastatyti bokšto ir įrengti pamatus būsimai bažnyčios statybai.

Vokietijoje rasti po 1854 m. gaisro atstatytos šios bažnyčios projekto dokumentai. A. Mureika pripažino, kad jie labai padės bažnyčios atstatymo projektą rengsiantiems specialistams. Tačiau kol kas nėra kalbos apie didesnės apimties darbus nei vien tik bokšto atstatymą. Kiti darbai prasidės tik atstačius bokštą.

„Dabar nebereikia padaryti viso techninio projekto iki armatūrų ir betonų. Manau, kad ši naujoji tvarka leis pagreitinti procesus keliais mėnesiais. Spėju, kad realu spalio mėnesį turėti statybos leidimą. Po to viskas priklausys nuo finansavimo ir sutarties su statybininkais. Mes stengsimės kuo greičiau ir kuo geriau viską daryti, nes tai yra idėjiškai vienas svarbiausių šiuo metu miestui objektų“, – paaiškino A. Mureika.