Tąsaus, ryškiai rožinio gėrimo piramidė žadina smalsumą. Kisielius – sertifikuotas Lietuvos kultūros paveldas.

„Esu ragavęs kažką panašaus į tai, bet šis man naujiena. Skonis fantastiškas“, – šnekėjo pašnekovas.

LNK stop kadras.

Prie kisieliaus ir čia pat verdamos varškės spurgos. Svarbiausia yra iki tinkamos temperatūros įkaitintas aliejus.

„Per žema temperatūra – prigers į save daug aliejaus, bus viduje riebi, neskani. Mums reikia, kad būtų išorėje traški, o viduje puri ir minkšta“, – kalbėjo „Bernelių užeigos“ technologė Ernesta Mordosienė.

Išsiskirti ir šalį reprezentuoti kone viso pasaulio maisto pramonės mugėje – užduotis nelengva.

„Šiemet atvežėme vokiečiams paragauti kitokių skonių šakočių. Tai grikių miltų, kukurūzų miltų, spelta pilno grūdo miltų, avižų miltų“, – nurodė „Šakočio meistrų“ savininkė Laimutė Sadauskienė.

„Elnio, briedžio nugarinė, ypatinga briedžio mėsytė“, – teigė „Šerno pėdos“ atstovė Rima Kalundienė.

„Padažai, pagardai, karamelizuoti svogūnai, yra džemai, marmeladas, sūdyta karamelė ir traškučiai“, – sakė „Mažų mamutų“ direktorius Vilius Tamošaitis.

LNK stop kadras.

„Kiekvienas, kuris augina uogas, sako, kad mano uoga yra sveikiausia. Vis tiek šaltalankis yra pati sveikiausia uoga. Daug vitaminų – vitamino E, K, C, A“, – aiškino šaltalankių ūkio „Amberry“ šeimininkė Daiva Kvedaraitė.

„Žinokite, jiems patinka mūsų duona, ypač, kada pasakai, kad yra ruginė duona, vien rugys, nėra kviečių įdėta, tai ypač tinka“, – tvirtino Radviliškių kaimo kepyklos įkūrėja Audronė Kisielienė.

L. Sadauskienė, paklausta, kas nuo ko nusižiūrėjo šakotį, atsakė: „Aišku, kad vokiečiai nuo mūsų. Mes atvažiavome jų pamokyti kaip reikia kepti. Lietuvių labai gražūs, pasipuošę spygliukais, vokiečių barankos, ką ten, baranką iškepti kiekvienas gali.“

Nors atlyginimai Lietuvoje kur kas kuklesni nei Vokietijoje, Berlyne prekiaujantys lietuviai sako, jog vokiečiai – neišlaidūs ir lietuviai kur kas plačiau atveria savo pinigines.

Jie labai taupūs, skaičiuoja kiekvieną centuką.

„Viską ragauja, kas po 1–2 eurus, kas pigu“, – teigė L. Sadauskienė.

„Mes turime tokį susidarymą, kad vokiečiai turi daug pinigų, jie čia ateis, nušluos. Ne, jie labai taupūs, skaičiuoja kiekvieną centuką“, – pasakojo V. Tamošaitis.

„Mažais gabaliukais, retai kada išlaidauja, po truputį perka“, – sakė „Šerno pėdos“ atstovė.

Kainos esą čia niekuo dėtos, nuo praėjusių metų jos nesikeitė. Už duonos gabaliuką – 3 eurai.

„Mes palikę tas pačias kainas, aš nežinau kiek ilgai. Miltų kaina nekilo, bet jeigu sakytume apie konditeriją, kada sviestas tiek pabrango, o vienas iš pagrindinių ingredientų vis tik yra sviestas, tai aš nežinau, kiek mes ilgai laikysimės“, – nurodė A. Kisielienė.

„Danieliaus dešra – 8 eurai, bet mes pasižiūrėjome su kitais – kainos mūsų tikrai nesikandžioja“, – šnekėjo „Šerno pėdos“ atstovė.

„Mes pjaustome mažesniais gabaliukais ir tą pačią kainą paliekame“, – pasakojo L. Sadauskienė

Sužavėti vokiečius šiemet bandoma ne tik išskirtiniais maisto produktais, bet ir ragais.

LNK stop kadras.

„Renkamės tik mestinius ragus, jie yra surenkami iš Lietuvos miškų, nes kasmet tiek briedžiai, tiek elniai ir stirninai juos meta ir vėl augina iš naujo. Lietuvoje yra daug entuziastų ir žinovų, kurie leidžia daug laiko gamtoje, žino vietas, kur tie gyvūnai lankosi ir dažniausiai numeta tuos savo ragus. Jie surenka, mes dažniausiai superkame“, – kalbėjo „Laukinio rago“ atstovė Jolanta Ruzgaitė.

Iš rago – suvenyrai, šukos, papuošalai ir net kramtukai šunims. Pasirodo, vokiečiai tokiems gaminiams jaučia silpnybę. Iš Lietuvos net specialiai siunčiasi.

„Renkasi tą, kuris mažiau apdirbtas ir išsaugota būtent rago tekstūra, kad tu negalėtum supainioti su jokia kita medžiaga ir galėtum drąsiai demonstruoti savo ekstravagantišką papuošalą arba raktų pakabuką“, – aiškino J. Ruzgaitė.